Egzistencinės terapijos centras ir VšĮ „Bernardinai.lt“ išleido žymaus literatūros teoretiko, filosofo, kultūrologo Michailo Epšteino, parašiusio daugiau nei 20 knygų bei 500 esė, dienoraštį „Tėvystė“, kuriame nagrinėjama tėvystės patirtis.
Knygoje aprėpiamas laikotarpis nuo autoriaus pirmagimės dukters laukimo iki jos antrųjų metų. Jaudinamai atvirai atskleidžiama asmeninė patirtis, pateikiama filosofinė tėvystės reflekcija, įžvalgos, peržengiančios individualios būties ribas ir dvelkiančios universalumu.
Kaip svarstyti ne tai, ką tėvas turi daryti ar daro, bet ką reiškia būti tėvu? Kuo svarbi patirtis, kuri mane vienija su tėvais? Kuo tėvystė skiriasi nuo motinystės? Šiuos klausimus autorius svarsto savo knygoje, kurioje į pagrindinius kūdikio raidos etapus (žaidimas, kalba, savimonė) žvelgiama plačiame literatūriniame ir intelektualiniame kontekste.
Gimimas – dovana ir gimdytojams, ir naujagimiui, bet – kokia ta dovana nelygiavertė! Mes dovanojame savo vaikui tik vieną, visai trumpą gyvenimą – vos kelias dešimtis metų. O jis dovanoja mums nesibaigiantį ir į visas puses nusidriekusį visų mūsų protėvių ir ateities kartų gyvenimo medį. Taigi kas kam turėtų dėkoti? Ar visas gimdytojų triūsas, rūpinimasis, auklėjimas, pasiaukojimas dėl vaikų nėra tik labai mažas užmokestis už tai, kas įgyjama – amžiną giminės gyvenimo tąsą? Juk gimdydami vaiką mes kartu pasmerkiame jį mirčiai, o jis dovanoja mums nemirtingumą.
Michailas Epšteinas
