Akrostichas – eiliuotame kūrinyje iš eilučių pradinių, viduriniųjų ar
paskutiniųjų raidžių skaitant nuo viršaus į apačią sudaryti žodžiai arba
posakiai. Akrostichas žinomas Antikos pasaulyje orakulų ir metafizinių
paslapčių tekstuose. Ypač mįslingai pasitelktas viduramžiais. Pirmasis
lietuvių literatūroje akrostichą į Katekizmo eiliuotą tekstą įterpė M.
Mažvydas. H. Radauskas virtuoziškai supynė dualis akrostichos. Šioje
eilėraščių knygoje esama dar sudėtingesnių akrostichų darinių.
Technologijos mokslų daktaro Sigito Kadišos eilėraščių knygos Akrostichas
ritmai, leksika, tropai – visa poetinė raiška nėra vien tik tiksliųjų mokslų
atstovo formali žaismė, tyrinėjanti kalbos emanacines (įtaigumo) galias,
siekiant esmių praeityje ir dabartyje. Kad ir koks būtų žmogaus būties
nepastovumas, vis dėlto atmintyje būtina išsaugoti savasties pradžių
pradžias ir net kalboje jautriai esantį žmogiškumą.
