Šiuo straipsnių rinkiniu siekiama atnaujinti lituanistinę C.Miłoszo palikimo refleksiją rašytojo gimimo šimtmečio proga. Rinkinio tekstai gimė minint Miłoszo metus, keliaujant poeto keliais nuo Šetenių per Vilnių, Kauną, Krasnogrūdą, Varšuvą, Krokuvą, Paryžių, JAV, tuose keliuose susitinkant ir kalbantis skirtingų kraštų tyrėjams. Tapo akivaizdu, kad Miłoszo literatūriniai ir kultūriniai ryšiai su Lietuva, su daugiataute LDK kultūros ir Vilniaus tradicija, jo kūryboje iškylantys tapatumo klausimai atrodo svarbūs ne vien lietuvių ir lenkų tyrėjams. Rinkinio straipsnių autoriai D. Kuolys, M. Kvietkauskas, V. Daujotytė, B. Speičytė, C. Cavanagh, A. Kalėda, V. Šeferis, M. Tomaszewski, T. Bujnicki, I. Vidugirytė, K. Zajas, M. Lubelska-Renouf, K. Van Heuckelom ir D. Balašaitienė.
“Būti Kunigaikštystės žmogumi, Czesławo Miłoszo atveju, yra kur kas daugiau, nei joje gimti ir užaugti, nei paveldėti jos papročius, įpročius ir prisiminimus, nei jausti jos nostalgiją. Su Didžiąja Kunigaikštyste Miłoszą tvirčiausiai sujungia moralinis imperatyvas – įsipareigojimas tęsti Lietuvos pasakojimą.” Darius Kuolys
