Asmens tapatybė ir bendruomeniškumas pasaulinio tinklo pinklėse

Gyvename pasaulyje, perpildytame informacinių pranešimų, vaizdinių, naratyvų, skelbiančių apie neaprėpiamą gyvenimo kelių pasirinkimų įvairovę: krypčių, kuriomis galime keliauti, yra daugybė. Tai keičia žmonių suvokimą ne tik apie juos supančią aplinką ir vienų apie kitus, bet ir apie save pačius. Medijuota komunikacija tampa svarbia tapatybės kūrybos proceso dalimi, o virtualūs socialiniai tinklai tampa kokybiškai naujomis komunikacijos erdvėmis, kuriose žmonės kuria, išgrynina ir įtvirtina savo tapatybę. Kas padeda orientuotis šioje gausoje, pasirinkti svarbiausią savo kelionės kryptį ir nuo jos pernelyg nenutolti? Ką šiais laikais reiškia būti savimi? Būti ištikimu sau? Būti tikru savo bendruomenės nariu? Remiantis socialinės tapatybės teorijos prieiga, monografijoje analizuojami klausimai, kokį poveikį savivokai turi informacinėje visuomenėje esmingai kintantis komunikacijos būdas, gylis, turinys, aprėptis ir priemonės? Kas yra ta asmens tapatybės sutelktumo jėga, tapatybės formavimosi procesą organizuojantis principas, kuris į organišką visumą leidžia apjungti net konfliktuojančius tapatumus? Ar naujai besiformuojančios bendrabūvio formos – vadinamosios „virtualiosios bendruomenės“ – turi potencialą peržengti individualių jų narių poreikių, interesų, potyrių ribas ir evoliucionuoti į tvarias konsoliduotas bendruomenes?