Europinė Oršos pergalės (1514) propaganda ir Lietuvos kultūra

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalė, valdovui Žygimantui Lietuvos kariuomenę sustiprinus Lenkijos kariniais ir technologiniais pajėgumais, parodė organizacinius šio Jogailaičio gebėjimus ir sutelktų pajėgų galią bei persvarą prieš gausingą Rytų priešą, Maskvos valstybę, mūšio lauke.

Pergalė prie Oršos buvo europinio masto. Ją tokią padarė ne tik karo menas, ne tik įspūdingas ir visiškas maskvėnų kariuomenės sutriuškinimas per kautynių pusdienį 1514 m. rugsėjo 8 d. ir ne pergalės pasekmės – ši pavėluota operacija nepadėjo atsiimti vasarą prarasto Smolensko ir perlaužti karo eigos. Pergalę išgarsino plačiai ir apgalvotai vykdyta propagandos kampanija. Iš pradžių iš valdovo Žygimanto lauko raštinės karo stovykloje, o su triumfu jam grįžus į Vilnių – iš Lietuvos sostinės, į visas puses Europon plaukė laiškai, pergalės žinia ir triumfo įspūdžiai, aktyviai veikė pasiuntiniai. Ypatinga kryptis buvo ta, kur veda visi keliai – Roma. Vilnius iškyla kaip vektoriaus pradžia – čia paskui karališkąją porą suplūdusios pajėgos, ne tik politinės ir karinės, bet ir kultūrinės, intelektualinės, darė jį regioniniu centru. Į čia buvo nukreiptos daugelio akys, iš čia skriejo žinios, laiškai, eilės; iš čia (ir į čia) vyko pasiuntiniai, buvo kuriami ateities planai.

Dviejų dešimtmečių tyrimus apjungianti ir naujais duomenimis praturtinanti monografija „Europinė Oršos pergalės (1514) propaganda ir Lietuvos kultūra“ – pirmoji, kurioje taip išsamiai analizuojamas ir apibendrinamas tuometės „įvykio raštijos“, poetiniais ir prozos tekstais nuraibuliavusios po Europą, poveikis XVI a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrai.

Apžvelgiamas didžiulis pergalę garsinusių šaltinių korpusas ir jų pagrindiniai autoriai, analizuojami atskiri Oršos propagandinės raštijos kaip kultūrinio reiškinio pjūviai, siekiant atsakyti į svarbius klausimus: Kaip tuose ankstyvuose tekstuose atrodo Lietuva? Ar užsimenama apie Vilnių? Kaip juose atrodo Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas? Kur ir kada jie buvo sukurti, išspausdinti, ar galima daryti išvadą apie humanistinės lotyniškosios poezijos atėjimą į Lietuvą? Ar apie pergalę tebekalbama 1515 m. Vienos suvažiavime ir kokį Lietuvos vaizdą perteikia „Vienos tekstai“? Kokia kultūrinė šių šaltinių reikšmė? Ar Oršos pergalės raštija yra dar vienas reiškinys, rodantis Viduramžių saulėlydį ir ankstyvųjų Naujųjų laikų aušrą Lietuvoje?

Vienu metu su šia monografija dienos šviesą išvysta ir beveik visi joje aptariami šaltiniai, sudėti į kitą knygą – Oršos pergalės žinią skleidusių poetinių bei kitų išspausdintų (ir likusių rankraščiuose) tekstų rinkinį, kuriame besidomintieji galės patys juos visus perskaityti.