Lietuvos Metrika (1532-1534)Kn. 226(7)

Publikuojama Lietuvos Metrikos 226-oji (7-oji Teismų bylų knyga) – tai XVI a. pirmos pusės rankraštinės knygos kopija, viena iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos aktų knygų, perrašytų XVI a. pabaigoje kanclerio Leono Sapiegos nurodymu. Lietuvos Metrikos folianto originalas iki mūsų dienų neišliko – pražuvo XVII a. viduryje Vilnių užėmus Maskvos kariuomenei. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Knyga kopija kartu su visa Lietuvos Metrika carinės Rusijos pareigūnų buvo išvežta į Rusijos imperiją. Šiuo metu LM 226-oji knyga (XVI a. pabaigos kopija) saugoma Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje. Skelbiama visa LM-226 knyga. Šis foliantas neturi savo pavadinimo, tačiau XVII a. pirmos pusės metrikantai jį registravo kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Žygimanto Senojo teismų bylų knygą. Kadangi knyga sudaryta LDK valdovui būnant Lenkijos Karalystėje 1532–1534 m., centrinė LDK teismo institucija negalėjo dirbti visu mastu. Todėl šioje knygoje yra tik 8 nagrinėtų bylų sprendimų nuorašai (iš viso 103 įrašai). Šalia jų įrašyti parengiamųjų teismo proceso etapų aktai: pažymėjimai apie bylininkų atvykimą į teismą ir pasirengimą bylinėtis, pranešimai apie valdinių gautus skundus, įrašyti valdovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai (dokumentai) ir kiti smulkūs kasdienio institucijos darbo faktai, įrašyti atminčiai. Tam tikra prasme ši knyga buvo Žygimanto Senojo raštininko Michailo Sviniuskio parankine knyga, kurioje jis fiksavo įvairius reikalingus atminti dalykus: valdovo dalykinę korespondenciją su LDK Ponų Taryba ir jos nariais (įrašyti išsiųsti iš Lenkijos Karalystės valdovo laiškai), LDK iždo ( fiskalinius) aktus ir pluoštelį įvairių privilegijų – nuo suteikiančių laisvę nuo muitų LDK teritorijoje iki įprastų valdovo beneficijų bajorų luomo atstovams. Dauguma knygos aktų nebuvo iki šiol publikuoti, tad nuo šiol visi LM 226-ojoje knygoje esantys dokumentai bus prieinami istorikams. Knygoje pridėti moksliniai komentarai (pastabos), dalykų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės turėtų palengvinti darbą su knygos istorijos šaltiniais. Papildomai kaip knygos priedas publikuotas išlikęs visas Vilniaus kašteliono (1527–1541) ir LDK didžiojo etmono (1531–1541) Jurgio Radvilos I pasiuntinybės pas valdovą tekstas (1532). LM 226-ojoje knygoje išliko tik labai lakoniškas šio didiko pasiuntinio audiencijos pas valdovą protokolas (nr. 54).