Sentikių paveldas Vilniuje: Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė ir jos kompleksas / Наследие староверов в Вильнюсе: Свято-Покровский храм и его комплекс

Pirmą kartą į šį sentikių Vilniuje paveldą žvelgiama kur kas nuosekliau ir kompleksiškiau – kaip į sentikių sakralinio, kultūrinio, architektūrinio ir kitokio nekilnojamo paveldo (ir sykiu iš dalies kaip kilnojamojo ir dvasinio paveldo) kompleksą Naujininkuose (adminstraciškai – Rasose), o ne pavienį statinį, objektą ar reiškinį. Tam skirtas įvadas ir šeši tematiniai šios knygos skyriai. Šiame leidinyje detaliau atskleista, kad grakšti sentikių Užtarėjos cerkvė nuo 1901 m. buvo ir išlieka ryški dominantė istoriniame Naujojo pasaulio, o dabar Naujininkų/Rasų miestovaizdyje (Vilniaus pietinėje dalyje). Vienas konkrečių šio nekilnojamo paveldo objektų yra Vilniaus sentikių Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė. Ši mūrinė cerkvė ir jos kompleksas yra svarbi tuo, kad tai dvasinis ir administracinis Vilniaus sentikių ir Lietuvos sentikių bažnyčios centras. Šios cerkvės pastatas iškilo XIX a. 9 dešimtmetyje, o cerkve tapo 1901 m., varpinė iškilo 1905–1906 m. Tai yra vienintelė neoklasicistinio ir neorusiško stiliaus sentikių cerkvė Lietuvoje. Vilniaus sentikių cerkvės kompleksą Naujininkų g. 20 istoriškai sudarė ir dabar sudaro daugiau nekilnojamojo paveldo objektų: greta veikiančios cerkvės ir teritorijos aplink ją (šventoriaus) yra bendruomenės namai, už cerkvės tvoros liko buvę mediniai bendruomenės namai ir kartu mokykla (dabar gyvenamais namas Naujininkų g. 24), prieglaudos pastatas, taip pat veikiančios kapinės, įkurtos 1825 m., bei šalia esantis naujas kapinių sklypas (veikia nuo 2009 m.). Leidinyje publikuojama virš 80 iliustracijų. Tarp jų yra retų senų fotografijų ir naujų dar nepublikuotų panoraminių ir miestovaizdžio nuotraukų su sentikių cerkvės kompleksu Naujininkuose ir/ar Rasose. Gyvenamasis namas Naujininkų g. 24, anksčiau priklausęs Vilniaus sentikių bendruomenei, yra vienintelis objektas iš viso Užtarėjos cerkvės komplekso įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Parengtas dvikalbis (lietuvių ir rusų kalbomis), leidinys skirtas plačiajai sostinės bendruomenei ir Lietuvos visuomenei, šalies ir užsienio (rusakalbiams) turistams, taip pat gidams, mokytojams, dėstytojams, rengiant turistines ar mokomąsias ekskursijas, kultūrinio ir religinio turizmo plėtros programas. Tikimės, kad jis pasitarnaus ir paveldosaugos specialistams, rengiant teritorijų planavimo ir kultūros paveldo objektų, vietovių tvarkybos projektus. Viliamės, kad šis leidinys skatins geresnį šio nekilnojamo, kartu dalinai kilnojamojo (ikonos) ir dvasinio sentikių paveldo Vilniuje pažinimą, jo sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, o perspektyvoje jo atgaivinimą bei tinkamesnę apsaugą.