Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuose, o daugelis – sunkiomis leidybai sąlygomis. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems: sumažinus poligrafijos trūkumus ir galimą kalbos barjerą, nes straipsniai buvo skelbti lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Knygos gale pridedamos išsãmios specialiai šiam leidiniui knygos sudarytojos Laimos Kalėdienės parašytos visų straipsnių santraukos, skirtos susipažinti su straipsnių turiniu, jeigu skaitytojams barjeru taptų kalbos, kuriomis straipsnius yra publikavęs pats V. Čekmonas ir kiti autoriai. Visos santraukos skelbiamos lietuvių (p. 847–943) ir anglų (p. 945–1056) kalbomis.

Knygą "Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika" sudaro dvi dalys: pirmojoje publikuojami dvidešimt penki reikšmingiausi V. Čekmono straipsniai apie lietuvių, baltarusių ir lenkų kalbų sąveiką, apie sociolingvistinę situaciją daugiakalbiuose Lietuvos arealuose. Nemažai publikacijų parengta su bendraautoriais. Antrojoje knygos dalyje pristatoma V. Čekmono mokykla: į rinkinį pateko dvylika jo mokinių ir bendražygių straipsnių.

Pagrindinis šio straipsnių rinkinio sudarymo tikslas – atskleisti V. Čekmono sukurtą savitą baltų ir slavų kalbų sąveikos tyrimo bei interpretavimo metodologiją.

Drauge su diachroninių faktų interpretavimo metodologija V. Čekmonas sukūrė sinchroninių faktų atrankos, grupavimo ir kaupimo metodologiją, vadintiną sociolingvistine. Mokslininkas laikėsi nuostatos, kad tikra padėtis atsiskleidžia tik bendraujant visomis tomis kalbomis, kuriomis šneka pateikėjas, nė vienai iš jų nerodant didesnio palankumo ir nė vienos niekaip neišskiriant – ši ypatybė buvo skiriamasis V. Čekmono darbo bruožas. Ir dabar jo tyrimai tebėra iš esmės unikalūs.

Čekmonas turėjo ir kalbos faktų pateikimo viziją – jis buvo užsibrėžęs sukurti tokią daugiamatę enciklopediją, kurioje būtų užfiksuota kaip galima daugiau ir kuo įvairesnių faktų apie lietuvių, baltarusių ir lenkų kalbų paplitimą, vartojimą, istoriją, nuostatas, kultūrą – apie viską, kas gali būti susiję su baltų ir slavų kontaktų zona. Ir pateikti kuo daugiau autentiškų garso įrašų, turėjusių tapti tokios duomenų bazės pagrindu. Šis straipsnių rinkinys yra tarsi pirmasis, pamatinis, tokios enciklopedijos sluoksnis.