Melno taikos fenomenas - Sūduvos saugumo raida

„Iš tolimos praeities mano jaunomis akimis į jus žvelgia Sūduvos jaunystė ir jos žmonių gyvenimai. Mumyse gyvena jų dvasia. Jiems teko sunki dalia - nuolatos atsikurti po sunkių istorinių virsmų. Sūduva vėl atgimė po Melno taikos - nauju ilgalaikio saugumo laikotarpiu gimė ir augo bei plėtėsi žmonių kartos, kurios ir dabar skatina Lietuvos gyvenimo veržlumą.
Melno taikos fenomenas - tai LDK ir Sūduvos erdvėlaikis, kuriame įvyko du fundamentalūs reiškiniai:
1) Lietuvos karinė valstybė transformavosi į žemdirbių valstybę, kurioje bajorą-karį pakeitė bajoras-žemvaldys, gebantis organizuoti ir plėtoti prekybos ryšius;
2) susiformavo naujas Lietuvos etnosas - savitas sociokultūrinis, ekonominis, politinis ir psichologinis Sūduvos mentalitetas. Todėl mums - dabarties Sūduvos žmonėms - linkiu ne tik didžiuotis mūsų protėvių kūrybos dvasia ir titaniško darbo pasiekimais, bet ir nuolatos jausti pareigą kartu kurti Sūduvos augimą link jos ilgalaikio klestėjimo. Savo darbu ir kūryba Melno taikos fenomeną turime papildyti naujais fundamentaliais reiškiniais, kurie taptų vėl jaunos ir stiprios Sūduvos veidu.“
Vytautas Šlapkauskas

Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Vytauto Šlapkausko iniciatyva sukurta monografija „Melno taikos fenomenas – Sūduvos saugumo raida“, skirta paminėti Melno taikos sutarties 600 metų sukaktį. Tai yra pirmasis mokslinis veikalas Lietuvoje, skirtas ilgaamžės Melno taikos reikšmės atskleidimui.

Melno taikos sutartis vėl tampa aktuali dėl Rusijos agresyvaus karo Ukrainoje. Kryžiuočių agresija ir jos padariniai primena žiaurius Rusijos karo Ukrainoje padarinius. Taikos ir saugumo sociokultūrinė, politinė-istorinė ir socialinė-psichologinė analizė atskleidžia jų kuriamąjį potencialą. Karas yra gyvybę ir civilizacijos pasiekimus naikinantis reiškinys. Monografijoje atskleidžiama, jog socialinio gyvenimo ir civilizacijos kūrimui būtinas saugumas ir taika. Todėl taika turi būti puoselėjama taip, kad galimi agresoriai nesiryžtų jos pažeisti.

Rengiant monografiją taip pat buvo atliktas ir kitas labai reikšmingas darbas – iš lotynų į lietuvių kalbą išversta Melno taikos sutartis. Vertimą atliko Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas dr. Tomas Baranauskas.

Melno taikos sutartis apima ne tik LDK ir Vokiečių ordino tarpvalstybinės sienos teisinį nustatymą ir jos paženklinimą, kuris truko iki 1545 m., bet ir Sūduvos apgyvendinimo procesus, kurie truko keletą šimtų metų. Būtent ilgalaikė Melno taika laidavo saugumą, palankų gyvenimui Sūduvoje. Dabar Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos siena atitinka Melno taikos sutartyje nustatytą sieną.

Penkiuose monografijos „Melno taikos fenomenas – Sūduvos saugumo raida“ skyriuose yra nagrinėjama bendroji saugumo ir taikos prasmė, Sūduvos saugumo raida seniausiais laikais, Melno taikos sutartis, Sūduvos saugumo raida po Melno taikos sudarymo ir įsigaliojimo bei Melno taikos sutarties vaidmuo atkuriant ir delimituojant Lietuvos Respublikos sienas.