Holy Communion Rites in the Polish and Lithuanian Reformed A

The present work investigates the liturgies of the Refonned Churches of Poland and Lithuania during the sixteenth and seventeenth centuries. It examines the development of liturgical theology and its liturgical expression from the 1550's when the separate Polish and Lithuanian fonns of Calvinistic worship first emerged, how each evolved, and how the churches eventually sought to unify them. This period of almost one hundred years marked both the rise and fall of Calvinism in both nations and covers decades of fruitful theological and liturgical growth and maturation until the final eclipse of Calvinism, and the reestablishment of Roman Catholicism in these countries. The collection of source material in this study has required several years of patient searching through libraries and other archival sources. It is unfortunate that much material from this period is now lost to us, some destroyed in the anti-Protestant riots at the beginning of the seventeenth century, much more as a result of the devastations of many wars in this turbulent region caught between Eastern and Western Europe. I must mention the studies of Stanislaw Tworek and Henryk Gmiterek, who cast important light on the process of the unification of the rites of the Polish and Lithuanian Refonned and Bohemian Brethren Churches in the seventeenth century.

Monografijoje nagrinėjama Lietuvos ir Lenkijos protestantizmo teologija bei unikalūs šių tautų reformacijos bruožai nuo 16 a. trečiojo dešimtmečio iki 17 a. vidurio. Pagrindinis dėmesys darbe skiriamas šio periodo reformatų liturginėms knygoms, šventosios Vakarienės doktrinai bei praktinei jos išraiškai bažnyčios liturgijoje. Apžvelgiama Lietuvos ir Lenkijos reformacijos istorija, jos liuteroniškoji fazė, reformatų bažnyčios susiformavimas bei išsiplėtimas, arijonų sukeltos teologinės kontroversijos reformatų bažnyčios viduje, sėkmingas kontrreformacijos šalininkų pastangos grąžinti abi tautas į Romos katalikų bažnyčios glėbį. Autorius detaliai analizuoja protestantų sakramentinę teologiją, jos vystymąsi bei praktinę išraišką šio periodo reformatų apeigose. Naujausios istorinės studijos teigia, kad reformacija šioje jungtinėje valstybėje baigėsi ne 16 a. septintame dešimtmetyje ar 17 a. pradžioje (kaip iki 20 a. vidurio tvirtino dalis istorikų), bet 17 a. viduryje. Monografijos išvadose teigiama, kad reformatų bažnyčios liturginės reformacijos procesai tęsėsi iki 17 a. penkto dešimtmečio, tai yra bažnyčios dvasiniai bei liturginiai procesai vystėsi ir buvo vaisingi praėjus net ilgam laikotarpiui nuo jėzuitų atvykimo į Lietuvą bei Lenkiją 1569 metais ir net nuo 17 amžiaus pradžios, kuomet imta atvirai griauti reformatų bažnyčias.