Mokslinių tyrimų metodologijos diskursas

Šiame vadovėlyje „Mokslinių tyrimų metodologijos (dis)kursas“ aptariami universalūs metodologiniai mokslinio pažinimo principai, kylančios kūrybinės įtampos, besiformuojantis kritinis mąstymas, kas padės studentams ir tyrėjams rasti autentišką mokslinio pažinimo kelią. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama tyrėjo savistabai, siekiui skatinti kritinį mąstymą metodologijos klausimais, nagrinėjamas metodologijos ir metodo santykis – metodas nėra pakankamas be metodologijos, o metodologija – be metodo. Metodologija moksliniame tyrime yra mąstymo, o metodas – veiklos dedamoji. Metodologija yra tai, kas iš esmės apibūdina mokslinį pažinimą. Ji per dažnai siaurinama iki metodo. Tačiau metodas gali suteikti instrumentinį, funkcinį pažinimą, atskleisti daugiau informacijos, ekspertinio aiškumo, bet nebūtinai daugiau žinojimo. Metodologija patiria iššūkių, nes mokslinio tyrimo sprendimus vis dažniau lemia konkreti situacija ir konkretus atvejis, konkretus tyrimas ar projektas, o ne didieji žinojimo imperatyvai. Kartu gausėja alternatyvių teorijų, dėl to žinios darosi eksponentiškai įvairiapusiškos, hibridiškos ir peržengiančios tradicinio tarpdiscipliniškumo sampratą. Todėl neužtenka išmanyti konkretaus metodo veikimą, svarbu gebėti veikti pliuralizmo lauką kuriančias mokslinio žinojimo galias bei įtampas, kurios pasireiškia kaip diskursas. Knygoje skiriama dėmesio ne tiek detaliam kiekvieno metodo aprašymui, kiek metodo kilmei ir perspektyvoms, ypatumams, naujausioms raidos tendencijoms, tarpusavio lyginamajam aspektui, tuo geriau išryškinant metodų panašumus ir skirtumus, kurie gali padėti vykdyti tarpdisciplininius tyrimus. Ši knyga neturi konkrečios mokslo krypties adresato. Nors ji parašyta socialinių mokslų perspektyvoje, tačiau tikrai neapsiriboja šiais mokslais. Vadovėlyje pateikta skirtingų mokslo krypčių tyrimų pavyzdžių. Tikėtina, knyga bus aktuali visų studijų pakopų bei specialybių studentams ir visiems, besidomintiems mokslinių tyrimų metodologija.