Nematoma sovietmečio visuomenė

Sėkmingai išmėginusi tinklaveikos prieigą, tiriant Lietuvos nepriklausomybės atgavimą knygoje Sąjūdžio ištakų beieškant (2011), Ainės Ramonaitės ir Jūratės Kavaliauskaitės suburta tarpdisciplininė istorikų, politologų ir sociologų komanda žengia gilyn į sovietmetį. Ten aptinkama „nematoma visuomenė“: tai, kas buvo giliai paslėpta nuo režimo akių ar subtiliai užsimaskavę, nepastebėta ar nenorėta pastebėti – pogrindžio spaudos tinklai, oficialių organizacijų priedangoje slypėjęs neformalus etnokultūrinis judėjimas, Vilniaus senamiesčio „Bermudų trikampio“ jaunimo gyvenimas, privačiuose inteligentijos ratuose gimusios iniciatyvos. Ankstesniuose tyrimuose tokios „nematomos visuomenės“ apraiškos arba laikomos vienokia ar kitokia visuomenės pasipriešinimo režimui forma, arba traktuojamos kaip savita sistemos mutacija, ne susilpninusi, o kaip tik sustiprinusi ją. Šioje knygoje keliama tezė meta iššūkį ir vienai, ir kitai stovyklai. „Nesovietinės visuomenės“ apraiškos gretinamos su neformaliąja, viešai nedemonstruojama sovietinės visuomenės gyvenimo puse – blato ir nomenklatūros tinklais, atskleidžiant skirtingą sisteminių ir nesisteminių socialinių tinklų prigimtį ir sandarą. Pasitelkdami sakytinės istorijos ir archyvinę medžiagą, tinklų analizės įrankius ir apklausų duomenis, tyrėjai atskleidžia iki šiol nepažintą nematomos sovietmečio visuomenės paveikslą.