Vargas dėl lyties. Feminizmasir tapatybės subversija

“Vargas dėl lyties” (1990) – vienas iš programinių feminizmo filosofijos, lyčių ir queer studijų veikalų. Jame keliami klausimai, turintys išjudinti feminizmo prielaidas: ką bendra tarpusavyje turi žmonės, kuriuos ir kurias, sakoma, sieja lytis? Ar tai biologinis, ar socialiai sukonstruotas bendrumas? Kuo skiriasi biologinė ir socialinė lytis? Kaip (ir ar?) lytis susijusi su seksualine orientacija? Ar lytis – esminis tapatybės dėmuo? Ar jos pagrindu galima formuoti tapatybės politiką? Šiuolaikinė amerikiečių filosofė Judith Butler, analizuodama XX a. kontinentinės filosofijos tekstus, kuriuose dėmesys krypsta į lyčių ir lytiškumo problematiką (Sigmundo Freudo, Jacques’o Lacano, Simone de Beauvoir, Luce Irigaray, Monique Wittig, Julios Kristevos, Michelio Foucault ir kitų darbus), klausia, kaip juose veikia įprasta binarinė lyčių schema (vyras ir moteris), ir pateikia socialinės lyties performatyvumo teoriją. Lytis, anot J. Butler, yra ne tai, kas mes esame, bet tai, ką atliekame – pagal tam tikrus modelius ir taisykles, o gal kaip tik joms priešindamiesi ir priešindamosi. Lietuvoje feministinės filosofijos vertimų dar nėra daug. Tikimės, kad knyga “Vargas dėl lyties. Feminizmas ir tapatybės apvertimas” bus ne tik aptariama universitetų auditorijose, bet joje keliami klausimai ir dėstomi argumentai skambės diskusijose apie visa tai, dėl ko viešumoje vis pasigirsta žodis feminizmas: kalbant apie lyčių vaidmenis privačiojoje ir viešojoje erdvėje, šeimos sampratą, lytinį švietimą, diskriminaciją ir smurtą lyties pagrindu. „Kokia prasmė imti atstovauti subjektams, kurie konstruojami atskiriant tuos, kurie neprisitaiko prie nerašytų normatyvinių reikalavimų subjektui? Kokius dominavimo ir atskirties santykius nelauktai imama puoselėti tada, kai reprezentavimas tampa vieninteliu politikos tikslu? Feminizmo subjekto tapatybė neturėtų būti feministinės politikos pagrindu, jei subjekto formavimas vyksta galios, reguliariai paslepiamos įtvirtinant tą pagrindą, lauke. Galbūt paradoksaliai paaiškės, kad reprezentavimas turi prasmės feminizme tik tuomet, kai niekur nėra numanomas subjektas moterys.“ Judith Butler Iš anglų k. vertė Rima Bertašavičiūtė