Anapus pagonybės ir šiandienos

Ir archajiškasis mūsų senolių, ir nūdienos kalendorius kiekvieną kartą stovint prie švenčių slenksčio verčia mus iš naujo permąstyti jų prasmę, šventimo tradicijas, ieškoti atsakymų j kai kurių pagoniškųjų papročių apeigų reliktus. Mes, lietuviai, turime turtingą ir giliai įsišaknijusią mumyse praeitį. Sakoma, kad nuo praeities niekur nepabėgsi, neištrinsi jos iš savo gyvenimo. Tai tiesa, tačiau laikui bėgant pati praeitis nuo mūsų tolsta ir kartu dideliu dulkių sluoksniu padengia achajiškuosius mūsų tautos papročius, tradicijas, kurios ilgainiui interpretuojamos, suprantamos ir pritaikomos gyvenime savaip. Vargu ar dar rastume šiandien žmonių, kurie laikosi ir kai kurių senolių vadinamųjų meteorologinių patarimų, paiso tokių spėjimų apie orus, palankumą atlikti kai kuriuos ūkio darbus ir tvirtai tuo tiki. Kitados tai buvo labai gyvybinga tradicija, nes žmonės ūkio darbus derindavo su mėnulio fazėmis. Antai bulves į kaupus pildavę tik dylant mėnuliui, kad žiurkės jų negraužtų; rudenį vaismedžius sodindavę esant jaunam mėnuliui, mat vaisių derlius būsiąs gausesnis; šeimininkės kopūstus raugdavusios tik esant senam mėnuliui, nes kopūstai būsią gardesnį. Įvairiais spėjimais, tikėjimais ir, žinoma, apeigomis pasižymi senosios tradicinės kalendorinės šventės. Jas galėtume skirstyti į didžiąsias, metines, ir mažąsias šventes. Dauguma jų švenčiamos pastoviomis dienomis, tačiau kai kurių švenčių datos kiekvienais metais skiriasi. Vienos tokių – Velykų ciklo šventės. Didžiausiomis šventėmis tradiciniame žemdirbių kalendoriuje laikomos Kūčios, Kalėdos, Jurginės, Velykos, Sekminės, Kupolės, Žolinė ir Vėlinės. Kitados per šias šventes būdavo atliekamos aukos seniesiems dievams. Tačiau ilgainiui senuosius dievus ir deives pakeitė krikščionių šventieji, tad nenuostabu, kad archajiniai ir krikščioniškieji tikėjimai gerokai sumišo. Šioje knygoje “Anapus pagonybės ir šiandienos” apžvelgiamos ne vien tradicinės kalendorinės šventės, pateikiama kiekvieno mėnesio senolių meteorologija, bet ir svarbiausi šeimos įvykiai – vestuvės, krikštynos, laidotuvės. Kai kurios šventės papildomos įdomiais pasakojimais, aprašymais, grožinių kūrinių ištraukomis apie švenčių tradicijas, papročius, paimtais iš įvairių publikuotų šaltinių, tikint, kad tai skaitytojui leis geriau pažinti savo tautos papročius ir nesuklupti atsidūrus ties švenčių slenksčiu.