Krosnis mitologijoje. Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai 3

Nors po Gintaro Beresnevičiaus (1961-2006) žūties susidariusios tuštumos (tai buvo labai produktyvus ir genialus mokslininkas!) kol kas niekas jos neužpildė, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas-Daukintas (jo senelis Adolfas Daukintas statė krosnis-plytines) yra vienas tų, kurių mitologijos tyrinėjimai verti didelio dėmesio ir pagarbos. „Krosnis mitologijoje“ – trečioji knyga „Aidų“ serijoje „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“. Pirmosios dvi – D. Razausko mokytojo Vladimiro Toporovo „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“ (2000) bei D. Razausko versta Pėterio Šmito „Latvių mitologija“ (2004). Taigi, galime teigti, kad ši serija kol kas yra tiesiogiai susijusi su D. Razausku. Galbūt per griežta būtų teigti, kad baltistika Lietuvoje merdi, tačiau jos pakilimo nematyti. Greičiau regime pseudoistorinius, pseudomitologinius tyrinėjimus apie Lietuvą kaip „Atlantidą“, „Sarmatiją“, „gotų palikuonis“ ir kt. D.Razauskas – vienas iš nedaugelio, kurio tyrimais asmeniškai pasitikiu: jie kruopštūs, išsamūs, šaltinių – be galo daug. Palyginti nedidelėje (pusketvirto šimto puslapių) monografijoje „Krosnis mitologijoje“ – net 1251 išnaša, o literatūros ir šaltinių sąrašas sudaro 27 puslapius! D.Razauskas 2005 m. Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Mitologinių sąvokų leksinė-semantinė analizė: „žuvies“ simbolika baltų-slavų tradicijoje (atsižvelgiant į indų-iranėnų duomenis)“. Nuo 2007 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, taip pat kultiniame, dar nuo 1988 m. leidžiamame žurnale „Liaudies kultūra“. Pagrindinė tyrimų sritis – lietuvių, baltų (ir plačiau) mitinis pasaulėvaizdis, mokslininkas mėgina sukurti baltų (pirmiausia lietuvių) mitinių vaizdinių aprašymo modelį ir aprašyti, kiek įmanoma išsamiau, kuo įvairiausius baltų tradicijos vaizdinius, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su mitiniu pasaulėvaizdžiu. Išleido apie 30 mokslinių straipsnių ir jau keturias monografijas bei studijas: „Ryto ratų ritimai: Pagrindinio kosmologinio modelio rekonstrukcija su etimologiniais priedainiais“ („Pradai“, 2000), „Vėjūkas: Lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wæjug/wæjyg) (LLTI, 2004), „Vytis simbolikos požiūriu: Baltas raitelis su iškeltu kalaviju raudoname lauke“ („Aidai“, 2008) ir „Krosnį mitologijoje“.