Nesenstantys: ilgaaiškumo moks las ir paslaptys

„Nepaprastai įdomiai pasakojama apie tai, kaip dirba mokslininkai, norėdami padėti sustabdyti senėjimo procesą, kad galėtume gyventi ilgiau ir sveikiau.“
Med. dr. Sanjay Gupta

Senėjimas – ne vėžys, ne širdies ligos – yra pagrindinė daugumos žmonijos kančių ir mirties priežastis. Ta pati virtinė biologinių pokyčių, kuriems vykstant raukšlėjamės ir žylame, atveria duris demencijai ir įvairiems kitiems negalavimams. Mes įnirtingai dirbame, kovodami su atskiromis ligomis, bet niekada nė nešauna į galvą paklausti: ar pats senėjimas toks jau neišvengiamas? Gamta sako, kad ne: štai salamandros ir vėžliai žvitrūs išlieka iki gilios senatvės, o jų mirties tikimybė išlieka tokia pati, nepriklausomai nuo amžiaus – šis reiškinys vadinamas biologiniu nemirtingumu. Knygoje „Nesenstantys“ Andrew Steele’as pasakoja, kokią stulbinančią pažangą pastaraisiais metais padarė mokslininkai, siekdami padėti žmonėms irgi senti nesilpstant ir gyventi be ligų.

„Medicinos universitete mus mokė, kad senėjimas yra natūralus procesas ir žmonės gali mirti tiesiog nuo senatvės. Manyta, kad amžius – ne vien besisukantis laikrodis, bet ir mutacijų, vėžio, artrito, demencijos ir širdies ligų sankaupa. Tačiau ar kada pagalvojote, kad galbūt įmanoma visas šias ligas gydyti ne tik kiekvieną atskirai, bet ir visas iškart, sprendžiant paties senėjimo proceso problemą. Atrodo pernelyg neįtikėtina? Na, tokia drąsi mintis paskatino Andrew Steele’ą parašyti „Nesenstančius“. Šioje knygoje autorius atkreipia dėmesį į senėjimą stabdančius gydymo būdus – nuo visiško imuninės sistemos perkrovimo iki DNR taisymo šalinant senstančias ląsteles. Tai nepaprastai įdomus pasakojimas apie tai, kaip dirba mokslininkai, norėdami padėti sustabdyti senėjimo procesą, kad galėtume gyventi ilgiau ir sveikiau.“
Dr. Sanjay Gupta, CNN vyriausiasis medicinos korespondentas

Įgijęs fizikos srities mokslo daktaro laipsnį Oksfordo universitete, Andrew Steele’as nusprendė, kad senėjimas yra pats svarbiausias mūsų laikų mokslo klausimas, ir ėmė domėtis kompiuterine biologija. Jis dirbo Franciso Cricko institute, kur naudojo mašininį mokymąsi tam, kad būtų iššifruota mūsų DNR ir pagal pacientų medicinos dokumentų įrašus būtų galima numatyti infarktą. Dabar jis yra profesionalus rašytojas, rašantis apie mokslą, dalyvaujantis BBC bei „Discovery“ laidose ir gyvenantis Londone.