Nacionalinis tapatumas, kultūrinė atmintis ir politika

“Šioje monografijoje įvairiais lietuviškosios politikos ir kultūros sąsajų pjūviais palyginama tarpukario Lietuvos, sovietmečio Lietuvos ir atkurtos nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos politikos ir kultūros būklė, taip pat egzistenciniai lietuvių tautos gyvavimo pamatai ir sąmoningai brėžiamo tapatumo kontūro ryškumas. Autorius ypač akcentuoja tiek sovietmečiu, tiek neretai ir dabar nutylimus ar primirštamus tarpukario Lietuvos pasiekimus politikos ir kultūros srityse, primena tokių iškilių asmenybių, kaip prezidentas Antanas Smetona, nuopelnus savo šaliai ir savajai tautai. Poleminė aistra suteikia Rubavičiaus veikalui nepakartojamos intrigos ir intelektinio aštrumo. Knyga lietuvių skaitytojui bus ypač įdomi ir aktuali dabar, išryškėjus globalizacijos sukeltiems Vakarų civilizacijos prieštaravimams, kurių akivaizdoje atsidūrusi Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta privalo naujai kelti klausimą apie savosios tapatybės šerdį ir pasitikrinti egzistencinių savo pamatų tvirtumą. Autorius puikiai išmano pasaulinį filosofinės, kultūrologinės ir politologinės globalizacijos procesų analizės lauką ir apskritai yra itin atidus subtiliems teoriniams niuansams. Labai svarbus bruožas yra gebėjimas nuoširdžiai ir atvirai reiškiamą neretai labai radikalią kritiką suderinti su pozityviu požiūriu į Lietuvos valstybę ir tautą, nesuvaidintu patriotizmu.” Filosofas Naglis Kardelis “Vytauto Rubavičiaus knyga liečia šiandien dažniausiai kritiškai vertinamą, tačiau tarpukario Lietuvoje didžiausio akademinės bendruomenės susidomėjimo objektu buvusią tautinio tapatumo temą. Dabar šią temą dažniausiai siūloma nagrinėti arba sociologiniais, arba istoriniais metodais, šalinantis nuo filosofi¬nės analizės. S. Šalkauskio, A. Maceinos ir kitų tarpukario autorių stiliaus sam¬protavimai apie kultūrą dabar suvokiami kaip atgyvena. Tikima, kad pažanga yra dabartinių kritikų pusėje. Šiuo požiūriu autorius tęsia jau daugiau negu šimtmečio senumo lietuviškųjų samprotavimų apie tautinį tapatumą, tautinę kultūrą ir tautinę valstybę tradiciją. Dėl kitokio politinio ir akademinio dabar¬ties diskurso pobūdžio tai yra sunkus uždavinys. Jo samprotavimus valdo noras suprasti dabartinės Lietuvos kultūrinio tapatumo suvokimo pasikeitimus. Autorius nėra neutralus vykstančių kultūrinių procesų stebėtojas, bet laikosi kritinei teorijai būdingos nuostatos, kad išankstinis vertybinis nusistatymas ne trukdo, bet padeda teorinei analizei.” Filosofas Alvydas Jokūbaitis