Iš gražaus naujojo pasaulio:ekspedicijos į šalies gilumą

Niekas kitas nesukėlė tiek netvarkos kaip jis. Milijonai žmonių perskaitė jo knygas, jaunieji žurnalistai seka jo ir kitų pavyzdžiu, apsimetę kitais personažais, siekia atskleisti tamsiąsias visuomenės puses. Giunteris Valrafas vėl keliauja po priedanga. Pasivadinęs Michaeliu G., tyrinėjo Vokietijos skambučių centrų kasdienybę – laikraštyje „Zeit“ išspausdintas reportažas sulaukė didžiulio atgarsio. Kitas sėkmingas žurnalistinis tyrimas atsirado, kai kartu su kitais mažą atlygį gaunančiais darbuotojais G. Valrafas iki išsekimo dirbo fabrike, kuriame buvo kepamos bandelės „Lidl“ parduotuvių tinklui. 2008–2009 metų žiemą jis savo kailiu patyrė, kaip Vokietijoje gyvena benamiai. Apsistodavo tada benamių prieglaudose, o šalčiausias žiemos dienas leido gatvėje. Be to, G. Valrafas tyrė, kaip šioje šalyje sekasi gyventi juodaodžiams. Šiame knygos leidime skelbiami du nauji reportažai: G. Valrafas atskleidžia, kaip greitai galima tapti neteisingos diagnozės auka psichiatrijoje, kai daromas didelis spaudimas mažinti išlaidas. Ypatingo atgarsio sulaukė ir slaptas jo tyrimas GLS siuntų tarnyboje, kurioje išnaudojami ir žlugdomi siuntas pristatantys vairuotojai bei subrangovai. Šiuose ir dar keturiuose reportažuose (apie išnaudojimą prabangiuose restoranuose ir idealiame bei gražiame „Starbucks“ kavos pasaulyje, apie darbdaviams nepatinkančių darbuotojų šnipinėjimą Vokietijos geležinkelių bendrovėje „Deutsche Bahn“, apie darbdavius, kurie sau neparankius darbuotojus išguja iš įmonės nuolat naudodami psichologinį terorą) G. Valrafas pirmą kartą išsamiai dokumentavo savo naujų žurnalistinių tyrimų, kuriuos jis tęsė ir pasirodžius publikacijoms spaudoje, rezultatus. Jo išvada tokia: vis dar tokioje pat turtingoje šalyje šiandien vis daugiau žmonių gyvena arti skurdo ribos, dėl to visuomenei gresia skilimas. „Bet kuriam Lietuvos skaitytojui ši knyga turėtų atverti pasaulį, esantį už iškabų spindesio, kad šis susimąstytų apie išnaudojimą, paniekinimą, nepakantumą demokratinėse mūsų – iš pažiūros laisvų žmonių, kurie laikosi teisingų įstatymų, – visuomenėse.“ Prof. Andrius Vaišnys, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas