Įvaizdžio ideologija. IndividoAŠ

Šis, jau devintasis, autoriaus leidinys skirtas nors ir ne naujai, bet daugeliui visuomet labai įdomiai temai – individo įvaizdžiui. Įvaizdžio apibrėžčių yra nesuskaičiuojama daugybė, tačiau šis fenomenas sietinas su asmens savikūra, saviraiška ir, akivaizdu, savivaizdžiu, kitaip tariant, psichika, sufleruojančia individo savimonę. Pasirinkta tema plati, bet jos svarbiausi akcentai – individo santykis su visuomene, kurioje jis nesitikėjo gimti, su jos kultūra, socialinėmis, taigi, taip pat estetinėmis bei moralinėmis nuostatomis, vertybėmis, darančiomis didelį poveikį išvaizdos kultūrai, pavaldžiai tradicijoms, papročiams, įpročiams ir (arba) stereotipiniams jos vertinimams. Aptariant šią temą kyla iš pirmo žvilgsnio paprastų, tačiau įsigilinus, labai sudėtingų egzistencinių reiškinių, sąvokų ir jų filosofinio interpretavimo problemų. Visi individai siekia asmeninio išskirtinumo, savitumo, pripažinimo. Šįkart gilinamasi į individo įvaizdžio kūrimo poreikį, kuriuo įprastai siekiama sukurti tikrąjį įvaizdinį save, tapatinamą su savimi idealiu, taigi, tokiu, kokiu norima „atrodyti”. Daugybiniai mūsų tapatybės profiliai, įskaitant tuos, apie kuriuos nedrįstame kalbėti atvirai, taip pat lemiantys santykių su kitais žmonėmis turinį ir jų pavidalus, skatina savipuošos pasirinkimą, kurio poveikis savivertei ir pasitikėjimui savimi daugiau nei akivaizdus, nereikalaujantis jokių ypatingų įrodymų. Verta pabrėžti, kad šiame leidinyje rasimi autoriaus pasvarstymai ir išvados tikrai nėra aksiomos, nepaneigiamos tiesos ar noras jas pateikti kaip neginčijamus įrodymus. Šiuo darbu siekiama prisidėti prie individo vertės visuomenei gilesnio supratimo, taip pat visus besidominčius šia tema paskatinti būti drąsius, savarankiškus, pasitikinčius savimi gyvenimo kelyje kuriant save, o gal ir taikstantis su savimi, bet visuomet neprarandant orumo, savigarbos.