Socialinė katalikybė Lietuvoje

Monografijoje analizuojama XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios socialinės katalikybės raiška Lietuvoje. Remiantis spausdintais darbais ir gausia archyvine medžiaga, susistemintai pateikiamas XIX a. antrosios pusės XX a. pradžios lietuvių katalikų intelektualų nagrinėtų socialinių problemų visetas, atskleistos jų kėlimo teorinės nuostatos Katalikų Bažnyčios socialinės doktrinos, ekonominio liberalizmo bei ortodoksinio marksizmo teorijos kontekste.

Išryškinta XIX a. vidurio Vakarų Europos socialinės katalikybės atstovų (ypač V. Kettelerio) skelbtų idėjų įtaka M. Valančiaus socialinei sampratai. Parodoma XX a. pradžios katalikiškojo modernizmo percepcijos Lietuvoje ypatumai, katalikų ir vietos protestantų bei pasaulietinės inteligentijos laikysena jo skelbtų nuostatų atžvilgiu. Atskleisti katalikų socialinės minties ir praktinės veiklos židiniai bei jų ypatumai Vilniaus, Kauno ir Suvalkų vyskupijose. Atskleidžiamas katalikų intelektualų požiūris į socialines ekonomines sistemas – liberalųjį kapitalizmą ir kolektyvistinį socializmą, socialinio teisingumo atkūrimo visuomenėje galimybes ir būdus. Analizuojamos katalikų intelektualų skelbtos visuomenės gerovės, saugos ir valstybės valdymo alternatyvos Lietuvai, jų pastangos puoselėti pasiteisinusias Vakarų Europos šalyse pažangias socialinio ir ekonomino gyvenimo praktikas, skelbtąsias idėjas įgyvendinti įkurtose ekonominėse (ūkio), švietimo, kultūros ir kt. draugijose bei organizacijose.

Monografija skiriama mokslo darbuotojams,magistrantams, studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus, visiems, besidomintiems socialinės katalikybės raida ir raiška Lietuvoje.