Mūro istorijos

Tai buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemių nykstančio paveldo fotografijų albumas.

Griūvančios šventovės, pilys, rūmai, aptrupėjusios, sunykusios puošmenos, anuometės prabangos pėdsakai fotografiniuose atvaizduose leidžia pajusti, koks įvairus ir turtingas tas seniai praeitin nugarmėjęs pasaulis. Dailės tyrinėtojas Viktoras Liutkus sako, kad žvelgiant į šiuos vaizdus jį „dilgino ir baugino šių mūrų vienatvė, spengianti tyla aplinkui, kai po nuspausto fotoaparato mygtuko tiems paminklams ateityje beliko tik laiko begalybė. Nematau šešėlių, tik slogią prieblandą, nėra žmonių, o ir aplinka skurdi, graudi ir proziška [...]. Šių architektūrinių vaizdų estetika yra žiauri: ji (daugeliu atvejų) konstatuoja paminklo mirtį.“

Vienintelis būdas pasipriešinti naikinančiai laiko galiai – fotografuoti. Tai daugelį metų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje daro šio albumo autorius, o jo sukurti atvaizdai, kaip teigia dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė, „monumentalūs, atidžiai apmąstyti, meistriškai nufotografuoti“.

Dabar režimo sukaustytoje Baltarusijoje ir karo siaubiamoje Ukrainoje, kai terorizuojami ir žūsta žmonės, paminklai naikinami ne vien laiko. Net ir išlikusius juos pamatyti galėsime negreit. Tad fotografijos įgyja dar svaresnio liudijimo vertę.

Albumas parengtas parodų „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2016),  „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“ Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose (2019) ir būsimos parodos šiame muziejuje pagrindu.

Albume skelbiamos Tomo Venclovos, Giedrės Jankevičiūtės ir Rimvydo Petrausko esė. Šalia fotografijų – istoriko komentarai, kuriuose trumpai aptariama objekto vertė ir svarbiausi jo istorijos momentai. Išleisti du albumo variantai – lietuviškas ir angliškas.