Nulemta. Mokslas apie gyvenimą be laisvos valios

Stanfordo universiteto neurobiologijos profesorius Knygų „Elgesys“ ir „Kodėl zebrai neserga opalige“ autorius Robert Sapolsky (g. 1957) pristato naujausią savo knygą „Nulemta“, kurioje remdamasis neurobiologiniu priežastingumu parodo, kad laisvos valios nėra. Kalbėdamas apie naująją gyvenimo sampratą anapus laisvos valios, autorius atsako į kelis svarbiausius žmonijai kylančius klausimus apie bausmes, moralę ir sugyvenimą drauge, taip pat svarsto, kad toks pokytis minties raidos istorijoje neatves prie anarchijos, beprasmybės ir egzistencinio nerimo, o kaip tik taps nauja kryptimi humaniškesnio pasaulio link.

Sapolsky „Elgesyje“ – jau klasika tapusiame veikale apie gerus ir blogus žmonių poelgius – priėjo išvadą, kad gal mes ir nesuprantame, kaip tiksliai persipina įgimtos ir įgytos savybės, suformuojančios žmonių elgesį lemiančius fizikos ir chemijos dėsnius, bet tai nereiškia, kad tokia sąjunga neegzistuoja. Knygoje „Nulemta“, remdamasis ankstesnio leidinio įžvalgomis, jis žengia iki galo, ir paneigia įsišaknijusią fantaziją, kad mumyse esama kažkokios atskiros savasties, reguliuojančios biologinius mechanizmus. Kitaip tariant, autorius neria į giliausias mokslo ir sprendimų priėmimo filosofijos gelmes, kad parodytų, jog laisva valia neegzistuoja.

„Nulemta“ pateikiama mūsų žinių apie sąmonę sintezė: autorių domina tamprūs proto ir emocijų, dirgiklių ir atsako ryšiai šią akimirką ir gyvenimo tėkmėje. Sapolsky stoja prieš argumentus už laisvos valios egzistavimą ir vieną po kito juos įveikia, praskindamas kelią chaoso, sudėtingumo ir kvantinės fizikos džiunglėse bei trumpam išsilaipindamas kiek neįprastų filosofijos krypčių salose. Autorius pademonstruoja, kad plečiantis medicinos žinioms vis mažėja dalykų dėl kurių „kalta“ ne biologija; pavyzdžiui, ištisus šimtmečius manyta, kad traukulius sukelia žmogų apsėdęs demonas. Vis dėlto, Sapolsky pripažįsta, kad kartais labai sunku, netgi neįmanoma, suvaldyti įkarštį su kuriuo puolame teisti kitus bei save. Remdamasis naująja gyvenimo samprata anapus laisvos valios, autorius atsako į kelis svarbiausius žmonijai kylančius klausimus apie bausmes, moralę ir sugyvenimą drauge. Knygą autorius baigia optimistiškai: taip, mūsų kasdienybė klaikiai apsunks supratus, kad neturime laisvos valios, tačiau šis pokytis neatves prie anarchijos, beprasmybės ir egzistencinio nerimo. Ne, tai taps nauja kryptimi link humaniškesnio pasaulio.

Knygoje „Nulemta. Mokslas apie gyvenimą be laisvos valios“ moksliniais argumentais pagrindžiama, kad žmonės, kaip ir kiti gyvūnai, laisvos valios neturi. Mūsų elgesį nulemia evoliucijos suformuoti genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai, – vadinasi, nesame atsakingi ir už savo veiksmus.

Ši hipotezė griauna Vakarų humanizmui būdingą pamatinę žmogiškumo sampratą, grįstą galimybe įvertinti alternatyvas ir laisvai apsispręsti, ir kviečia pamąstyti, kokia galėtų būti laisva valia netikinčių žmonių visuomenė.

„Provokuoja <...>. Jeigu Sapolskio idėjos sulauktų plataus pritarimo, jos iš pamatų pakeistų visuomenę, ypač – baudžiamosios teisenos sistemą.“
Sunday Times