Genialumo geografija. Kūrybiškiausių pasaulio vietų paieškos

Genijus. Žodis vilioja, bet ar iš tiesų žinau jo reikšmę? Jis kilęs iš lotynų kalbos žodžio genius, tačiau nuo romėnų laikų jo prasmė gerokai pakito. Anais laikais genius buvo dvasia globėja, sekiojanti paskui, panašiai kaip pernelyg kontroliuojantys vaiką tėvai, tik turinti antgamtinių galių. Tada savo genijų turėjo kiekvienas žmogus. Kiekviena vieta taip pat. Dabar žodyne pateikiama sąvoka – didžiuliai proto gebėjimai, ypač pasireiškiantys nepaprastu kūrybingumu – yra pramanas 18 a. romantikų, tų niūrių poetų, kurie negalėjo liautis kentėję.

"Genialumo geografija" – tai antroji bestselerio Laimės geografija (VAGA, 2016) autoriaus Erico Weinerio knyga, kurioje jis leidžiasi į kelionę laiku per kūrybiškiausias pasaulio vietas – nuo senovės Atėnų iki šių dienų Silicio slėnio – ir kviečia susimąstyti, kodėl ir kaip tam tikrose vietose tam tikru metu plyksteli genialios idėjos. Pasak jo, kūrybingumas neištinka „čia“ arba „ten“, o veikiau slypi kažkur per vidurį. Kūrybingumas – tai santykis, kuris skleidžiasi asmeniui sąveikaujant su vieta. Ir ši sąveika, kaip visos panašios sankryžos, pavojinga, klaidų neatleidžianti vieta. Turi būti atidus, prilėtinti greitį ir labai saugotis visokių kvailių. Tačiau rizikuoti verta, mat paprasta sankryža, nesvarbu, Atėnuose ar Saniveilo prekybos centre, yra tikroji genius loci, vieta, kurioje slypi genialumas. Ne vieną apdovanojimą pelnęs kelionių eseistikos rašytojas Ericas Weineris seka keliais, kuriais kadaise vaikščiojo genijai – smalsauja, ar toji dvasia, kuri kadaise įkvėpė Sokratą, Mikelandželą, Leonardą da Vinčį ir daugelį kitų, vis dar plevena ore. O jei taip, „gal galima ją pagavus uždaryti į butelį“?