Atsiminimai ir apybraižos,1d.: Gyvenimo kelio pradžia

Skaitytojui pristatomi Zigmo Toliušio (1889-1971) atsiminimai - tai tik nedidelė teisininko, advokato, politiko ir kolekcininko rašytinio palikimo dalis. Pats palikimas yra gana gerai žinomas Lietuvos tyrinėtojams, jo fragmentai (tiesa, palyginti su visais atsiminimais, labai nedideli) publikuoti įvairiuose spaudiniuose - nuo regioninės žiniasklaidos iki mokslinių žurnalų. Atskiru leidiniu išleista tik viena šių atsiminimų dalis - nepriklausomybės pradžioje Vilniaus leidykla „Mintis“ paskelbė atsiminimus iš sovietų okupacijos laikotarpio. Knygoje „Mano kalėjimai“ nepateikti tekstą paaiškinantys komentarai ir neatskleistas kontekstas, ją vartant negalima suvokti, kad formaliai tai didesnio memuarinio pobūdžio kūrinių masyvo dalis.

Šis leidinys - tai pirmas bandymas pristatyti skaitytojams Z. Toliušio atsiminimus kaip vientisą, paties autoriaus parengtą kūrinį. Autorius paliko kelis jo egzempliorius - skirtingais laikotarpiais perdavė Lietuvos atminties institucijoms. Viena iš egodokumentų masyvo dalių 1969 m. atiteko tuometinei Lietuvos SSR valstybinei respublikinei bibliotekai, dabar - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Natūralu, kad sumanymas aktualizuoti Z. Toliušio rašytinį palikimą kilo būtent šios įstaigos Dokumentinio paveldo tyrimo departamento Lituanistikos skyriaus darbuotojams.

Nors Z. Toliušis paliko ryškų pėdsaką XX a. pirmosios pusės Lietuvos istorijoje, šios asmenybės biografija išsamiai neištyrinėta.

Šiame leidinyje pristatomas ankstyvasis jo gyvenimo laikotarpis - nuo gimimo 1889 m. Jurbarko apylinkėse, mokslo Kaune ir Sankt Peterburge, teisininko darbo Ukrainoje ir klajonių porevoliucinėje Rusijoje iki grįžimo į nepriklausomą Lietuvą po Pirmojo pasaulinio karo 1921 m. Šis laikotarpis daugumoje iki šiol paskelbtų veikalų apie Z. Toliušį apibūdintas itin fragmentiškai, dažniausiai apsiribojama keliais sakiniais apie išsilavinimą ir profesinę veiklą baigus aukštąjį mokslą.