Kaip jie mus sušaudė

Jonas Petruitis – tarpukario Lietuvos kariuomenės pulkininkas, kurį 1940-tais metais suėmė, tardė ir sušaudymui pasmerkė okupacinė sovietų valdžia. Karo atsiminimų knyga „Kaip jie mus sušaudė“ – asmeninis, autentiškas autoriaus pasakojimas, apimantis laikotarpį nuo suėmimo iki grįžimo į Lietuvą. Knyga pirmą kartą išleista 1942-tais metais. Atsargos pulkininkas Jonas Petruitis 1940-tais metais buvo areštuotas ir pateko į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. Čia jį ne kartą tardė NKVD, kankino ir mušė, kol galiausiai nuteisė, apkaltinę šnipinėjimu ir priešiška veikla. 1941-ais metais jis, kartu su gausiu būriu kitų kalinių, buvo išsiųstas iš Minsko kalėjimą. Iš ten lietuviai bei dar pora tūkstančių žmonių, iš kurių bent trečdalį sudarė moterys ir vaikai, išsiųsti pėsčiomis eiti 60 kilometrų į Červenę, kur turėjo būti įvykdyta egzekucija. Jonui Petruičiui, kartu su keliomis dešimtimis bendražygių, pavyko pabėgti. Atsiminimų knyga „Kaip jie mus sušaudė“ – išsamus šios skaudžios patirties aprašymas. Dienoraštį primenančiame tekste autorius kalba apie skaudų mūsų šalies inteligentų ir visuomenininkų likimą. Pulkininko pasakojimas detalus, jis nepagražina savo patirties dvokiančiose kamerose, nemenkina kankinimų ir tardymo siaubo, tiesiog paprastai rašo apie savo išgyvenimus, pabėgimą ir sudėtingą kelionę atgal į tėvynę. „Kaip jie mus sušaudė“ – skaudus vieno pulkininko gyvenimo etapo ir Červenės žudynių liudijimas. Knyga iliustruota menininko Ramūno Vaitkaus darbais. Jonas Petruitis gimė 1891 metais, o nuo 1919-tų metų savanoriškai įstojo į Lietuvos kariuomenę, kur per keletą metų pelnė pulkininko laipsnį. Išėjęs į atsargą jis rašė įvairius straipsnius, taip pat išleido keletą atsiminimų knygų apie kovas su bolševikais, lenkais, o taip pat Pirmąjį pasaulinį karą. Po suėmimo, kalinimo prastomis sąlygomis ir pabėgimo, kurį aprašė knygoje „Kaip jie mus sušaudė“, Jonas Petruitis nepasižymėjo sveikata ir 1943-iais metais mirė.