Stefania Jablonska: moteris dviejų amžių sandūroje

Šios monografijos tikslas - supažindinti Lietuvos visuomenę su unikalia asmenybe, gyvenusia XIX ir XX amžių sandūroje, iškilia bajoraite iš Rytų Aukštaitijos, kalbėjusia ir rašiusia tiek lenkų, tiek lietuvių kalbomis, – Stefania DrozdowskaJab łońska (1861–1936). Knygoje, remiantis archyvine medžiaga ir egodokumentika, gilinamasi į lietuvių literatūros vertėjos ir edukacinių leidinių moksleiviams autorės, Abiejų tautų respublikos istorinės tradicijos tęsėjos biografiją, tikslinami biografiniai jos šeimos ir giminės gyvenamosios vietos, vaikų vardų faktai, aptariami Stefanios Jabłońskos išversti žymių Lietuvos autorių poetiniai darbai iš lietuvių į lenkų kalbą, nagrinėjami jos parengti edukaciniai skaitiniai ir chrestomatija moksleiviams lenkų kalba. Knyga skirta visiems, besidomintiems Lietuvos ir Lenkijos literatūros ir kultūros istorija, dvarų kultūra.

„Monografijos objektas – dvarininkaitė, vertėja ir poetė Stefania Jabłońska, jos kasdienis gyvenimas ir kūryba. Sudėtingame ir permainingame moters gyvenime atsispindėjo įvairūs ekonominiai bei politiniai Lietuvos ir Lenkijos valstybių virsmai, susiję su dviejų amžių sandūros laikotarpiu, taip pat su lietuvių ir lenkų kultūrų bei literatūrų sambūvio pokyčiais: kultūrinio gyvenimo atgimimo pastangomis po 1863 metų sukilimo represijų Vilniuje ir Lietuvoje, lietuvių modernios kultūros stiprėjimu ir augimu, lenkų kultūros Lietuvoje traukimusi ir silpnėjimu, persikėlimu į dvarelius. S. Jabłońska buvo atsidūrusi tarsi tarp dviejų pasaulių, juose dalyvavo ir savo vertimais stengėsi lenkams populiarinti lietuvių kultūrą bei mažinti priešpriešą. Lietuva ir poezija vertėjai buvo taškai, kuriuose ji įžvelgė aiškias dviejų tautų sąsajas ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybes, kadangi karštai tikėjo brolišku sambūviu.

Nors tyrimas yra labiau faktografinio ir aprašomojo pobūdžio, siekiant papildyti lietuvių ir lenkų kultūros bei literatūros istorijos faktus, tačiau jis turėtų būti svarbus ir gilinantis į literatūrinius bei bendrakultūrinius ryšius XIX–XX amžių sandūroje“, - Gabija Bankauskaitė, Nijolė Bankauskienė.