Žodžiai

Garsaus prancūzų rašytojo, egzistencialisto, filosofo Jean-Paul Sartre kūrinys „Žodžiai“ – autobiografinė esė. Autorius prisimena ir analizuoja pirmąjį savo gyvenimo dešimtmetį. Tai knyga apie ieškojimus ir atradimus, ryšius su mama, jausmus ir aplinką, kurioje jis augo ir formavosi kaip asmenybė bei rašytojas.

Jean-Paul Sartre autobiografiją „Žodžiai“ parašė, kai jam buvo penkiasdešimt devyneri metai. Kūrinys laikomas savianalizės šedevru. Knyga padalinta į dvi dalis: „Skaitymas“ ir „Rašymas“. Filosofas, romanistas ir dramaturgas į savo vaikystę žvelgia sąžiningai ir su giliomis įžvalgomis, suteikdamas daug reikšmės detalėms.

Autoriaus tikslas nėra atkurti praeitį, greičiau ją įprasminti. Tai pasakojimas apie praeities filosofinį romantizmą. Jean-Paul Sartre atvirauja apie pirmą pažintį su literatūra, apie savo pirmą norą tapti rašytojų, kurį iš dalies paskatino senelis, gyvenęs knygų apsuptyje, tačiau nepritaręs tokiai svajonei.

Rašytojas pasakoja apie savo senelius, tėvų pažintį, ankstyvą tėvo netektį. Mažasis Jean-Paul pirmuosius dešimt metų buvo šeimos dėmesio centre. Tokia padėtis išugdė savanaudiškumą, kurio vyresnysis Jean-Paul Sartre nė nebandė slėpti. Jautrus ir per daug nuobodžiaujantis vaikas vos devynerių pradėjo svarstyti apie mirtį ir kitus egzistencinius žmonijos klausimus.

„Žodžiai“ – tai ne tik vaikystės memuarai, bet ir kelias link brandaus rašytojo. Knygos stilius laviruoja tarp žaismingumo iki gilios analizės, tačiau autorius niekada nepraranda sąžiningumo.