Laisvos valios kliūtys

Laisvos valios kliūtys“ – aštuntas sąsiuvinis, kuriame publikuojami Maironio neskelbti tekstai – fragmentai iš profesoriaus paskaitų „Apie nuodėmes ir ydas“, skaitytų Kauno kunigų seminarijoje 1923 metų pirmąjį semestrą. Iššifruoti ir atrinkti fragmentus iš šių paskaitų buvo gana sunku, nes Maironis mėgo į savo tekstus įpinti labai daug citatų lotynų kalba, vieną kitą – graikų, vokiečių ar lenkų kalbomis. Kadangi paskaitose jis cituoja ne tik Šventojo Rašto ištraukas, Vatikano bažnyčios nutarimus, bet ir daugybės šventųjų – šv. Tomo, šv. Augustino, šv. Jono Auksaburnio, šv. Alfonso, šv. Petro, šv. Pauliaus, šv. Jeronimo, šv. Bernardo, šv. Jokūbo ir kitų – mintis, o citatų Maironis į lietuvių kalbą nevertė, tad išlikę paskaitų tekstai – pusiau lietuviški, pusiau lotyniški. Buvę studentai pamena sudėtingas situacijas, kai Maironis skaitydavo paskaitas, įterpdamas kitų kalbų ilgiausias ištraukas, visai nesigilindamas, ar jaunieji klausytojai jas supranta. Be jau minėtų šventųjų citatų, Maironis citavo ir pasauliečių filosofų ištraukas: Aristotelio, Senekos, F. Hėgelio, F. Nyčės, N. Hartmano, A. Šopenhauerio, B. Spinozos, I. Kanto ir kitų. Šie paskaitų rankraščiai dar kartą įrodo, kad Maironis buvo labai išsilavinęs, mokėjo daug užsienio kalbų. Paskaitose profesorius siekė apibendrinti žmogaus gyvenimo tikslą, analizavo nuodėmes ir ydas, jas apibūdino, siūlė „gydymą“, kaip jų išvengti. Nors šios paskaitos skaitytos klierikams, jos aktualios ir šiandienos žmonėms, nes itin svarbu suvokti pavydo, gobšumo, pykčio, puikybės žalą, saugotis šių blogų moralės ydų. To mokė ir linkėjo mūsų didysis klasikas.
Iš paskaitų rankraščių matyti, kad Maironis rimtai joms ruošėsi, kartais rašė gana tvarkingai, kartais tekstą užrašinėjo paskubomis, šį tą nubraukdamas ar įterpdamas. Rašyba ir skyryba kai kur pataisyta, šiek tiek patikslinta, tačiau daugiausia palikta autentiška.
Atrinktos tik Maironio mintys, iš kitų kalbų neversta.

Parengė Aldona Ruseckaitė.