Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys

Daugelis šiandien moterų patiriamų sunkumų kyla iš to, kad pasaulyje jos pereina į veiklos lauką, anksčiau skirtą tik vyrams, ir moteriškų mitologinių modelių jame nėra. Jos keliasi į individualių žygių, laimėjimų ir savirealizacijos laukus ir džiungles.

Moteris – mūza, gyvybės šaltinis, kosmoso kūrėja, žynė, o kartu ir aistringa gundytoja, piktavalė dvasia. Knygoje „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“ J. Campbellas gilinasi į moterų archetipus. Aprėpdamas ne vieną epochą – nuo neolito iki Renesanso – J. Campbellas grįžta prie pamatinių žmonijos pasakojimų, tarp kurių – Didžiosios Deivės mitas, Homero epai, šumerų ir Egipto mitologijos, viduramžių Artūro legendos, ir aptaria esmines moteriškų dievybių funkcijas bei simbolius.

Kaip skirtingos kultūros vaizdavo deives meno kūriniuose? Kaip kito nuogo moters kūno suvokimas? Ką šiandien mums kalba Afroditė, Atėnė, Hera ir kitos klasikinių mitų moterys? Knyga „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“ kviečia į įspūdingą kelionę po mitų pasaulį, supažindina su archetipiniais moters įvaizdžiais ir klausia, kaip jie koreliuoja su jos vaidmeniu šių laikų visuomenėje.

„Niekam – nei Freudui, nei Thomui Mannui, nei Lévi-Straussui – nepavyko į mūsų kasdienę sąmonę grąžinti tokios stiprios mitų pasaulio ir amžinųjų jo vaizdinių pajautos.“
Psichologas, archetipinės psichologijos pradininkas Jamesas Hillmanas

Joseph Campbell (Džozefas Kambelas, 1904–1987) – daugiau nei 20 knygų parašęs JAV mokslininkas, lektorius, laikomas vienu įtakingiausių lyginamosios mitologijos specialistų pasaulyje. Lietuvių kalba jau išleista kultinė jo knyga „Herojus su tūkstančiu veidų“, kurią žurnalas „Time“ įtraukė į 100 reikšmingiausių XX a. negrožinių knygų sąrašą, bei „Mitai, kuriais gyvename“, pastarojoje autorius analizuoja mitus kaip šių laikų žmogaus gyvenimo pagrindą. „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“ – trečioji J. Campbello knyga lietuvių kalba, skirta moteriškų dievybių tyrimams. Pirmą kartą ji išleista jau po autoriaus mirties, jos rankraštį redagavo humanitarinių mokslų daktarė Safron Rossi.