Dievų šokis

– Taigi, – prabilo jis, – kaip tau tokios sąlygos? Kasdien po dvi valandas savo pasakojimu turi sudominti mažiausiai pusę klausytojų. Jei kurią nors akimirką aš nuspręsiu, kad didesnė dalis publikos nuobodžiauja ilgiau kaip penkias minutes, būsi nubaustas. Vikram Chandra – vienas žymiausių šiuolaikinių indų kilmės rašytojų, gyvena Mumbajuje ir JAV, Kalifornijoje, kur Berkeley universitete dėsto kūrybinį rašymą. Jo kūryba dėl savo sluoksniškumo, magiškojo realizmo ir kalbos vaizdingumo lyginama su Salmano Rushdie romanais. „Dievų šokis“ – pirmasis autoriaus romanas, iškart atkreipęs ne tik plačiosios visuomenės, bet ir literatūros kritikų dėmesį. Jis buvo apdovanotas Commonwealth Writers premija už geriausią pirmąją knygą ir David Higham premija. Šio romano pagrindas – legendinio XIX a. anglų-indų kario, vadinto „Sikandaro sahibu“, pulkininko Jameso Skinnerio autobiografija. Tačiau iš tiesų tai – monumentalus pasakojimas, fantastiškas nuotykis skaitytojui, sekančiam susipinančias indo studento ir beždžionės istorijų gijas. O beždžionė yra… gyvūno pavidalu atgimęs žmogus, kuris, norėdamas išvengti mirties, sudaro sandėrį su dievais: kasdien jis privalo papasakoti po istoriją. Čia Indija, čia dievai vaikšto po žemę. Čia žmonės atgimsta gyvūnų pavidalais ir įsiveržia į mūsų kasdienybę, pripildydami ją magijos. Viena vertus, tai magiškasis realizmas, pasaka, kita vertus – realistinis pasakojimas. Nuo XIX a. Indijos iki pankų muzikos Los Andžele viskas susimaišo, šimtai personažų, dievų, gyvūnų susipina į monumentalų, magišką epą. Pasakiškos moterys, herojiški žygdarbiai, indų filosofija ir vakarietiškas mentalitetas, mitologija, praeitis ir dabartis, Amerika ir Indija šiame postmoderniame ir pokolonijiniame romane susilieja į išties stulbinantį paveikslą. Tai indiškasis Markesas ir „Tūkstantis ir viena naktis“ viename.