Dešimt eilėraščių. Ten poems

Avromas Suckeveris yra vienas didžiausių XX a. poetų, rašiusių jidiš kalba. Gimė Smurgainyse (dab. Baltarusija), garsioje rabinų bei chasidų šeimoje. Dar vaikas su tėvais atsidūrė Sibire. Nuo 1920 m. gyveno ir mokėsi Vilniuje, universitete studijavo literatūrą. Įsitraukė į dailininkų ir literatų grupę „Jung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“), buvo vienas aktyviausių narių. Pirmieji A. Suckeverio eilėraščiai, kuriuose jaučiama iš Smurgainių kilusio Mošės Kulbako įtaka, Vilniaus ir Varšuvos žydiškuose laikraščiuose pasirodė apie 1933 m. Pirmoji A. Suckeverio poezijos knyga „Lider“ („Dainos“) išėjo 1937 m. ir jis iškart buvo pripažintas kylančia jidiš literatūros žvaigžde. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, poetas pateko į Vilniaus getą, iš jo pabėgo, partizanų būriuose kovėsi su naciais. Po karo drauge su rašytoju ir buvusiu partizanu Kačerginskiu rinko Vilniuje išlikusį žydų dokumentinį paveldą, įsteigė Žydų muziejų (jis veikė 1944–1948 m.). A. Suckeverio, vieno iš kultūrinės rezistencijos lyderių, pasakojimai tapo Vilniaus žydų geto istorijos šaltiniais, liudijančiais niūrią geto kasdienybę, kanalizacijos šulinių tamsą, nepalaužtos dvasios didybę ir pasipriešinimą pavergėjams.