Prierašai neegzistuojančiomsIliados ir Odisėjos iliustraci

„Leisdamas šį rinkinį, neturėjau intencijų nei atsistoti šalia Homero, nei kaip kitaip prie jo priartėti – anot „Achilo giesmės“ ir „Kirkės“ autorės Madeline Miller, neįmanoma iš Herkulio atimti vėzdo… Norėjau tik dar kartą Homerą perskaityti, paieškoti istorinių, kultūrinių kontekstų, bendrų aniems laikams ir mūsų laikmečiui situacijų. Tasai „perskaityti“, „paieškoti“ užtruko gerus penkiolika metų. Iš pradžių kažin kaip pasirašė keli, vėliau – keliolika tekstų su „Iliados“ ir „Odisėjos“ giesmių citatomis. Kai prisirinko daugiau, pradėjau manyti, gal išeitų parašyti po komentarą ar iliustraciją kiekvienai Homero giesmei? Galų gale taip ir atsitiko. Daugiau jokios mistikos, jokių paslapčių!“ Alvydas Valenta Alvydo Valentos poezija ryškiausiai atstovauja egzistencialistinei mūsų poezijos krypčiai. Jo pastarojo meto kūrybai būdingas susitelkimas ties antikos kūryniais, kuriuos jis laisvai interpretuoja, o iš kitos pusės – tarsi naujai pateikia šiuolaikiniam skaitytojui. Naujojoje knygoje A. Valenta Homero epus perskaito postmodernaus XXI amžiaus žmogaus žvilgsniu, ieškodamas paralelių, pasikartojančių konfliktų, situacijų ir siužetinių linijų tarp „Iliadoje” ir „Odisėjoje” aprašytų įvykių ir dabarties. Kiekvienai „Iliados” ir „Odisėjos” giesmei pateikiamas autoriaus komentaras, nupiešiama žodinė jos iliustracija. Originaliai naudojama Europos istorinė, kultūrinė medžiaga: netikėti palyginimai, sugretinimai, vaizduotės šuoliai rinkinį daro originalų, išsiskiriantį bendrame šiuolaikinės poezijos fone. „Iliadoje” taip vaizdingai aprašyti mūšiai ir herojų žygdarbiai atsikartoja Austerlico, II Pasaulinio karo kovų laukuose, Hektoro atsisveikinimo scena gretinama su lietuvių liaudies karo dainomis, išjojančio į karą brolelio kalbinamu žirgu, leikančia laukti sesele. Patroklo laidotuvės – su Vulfstano aprašytomis pagoniškomis lietuvių laidotuvėmis. Autorius išradingai, neretai – žaismingai žaidžia priešo, svetimo, sienos, žmogaus prigimtyje slypinčio žvėries ir kitais archetipais. Odisėjo pasakojimai apie klajones po Trojos karo gretinami su „Tūkstančio ir vienos nakties” istorijomis ar Kolumbo kelionėmis ieškant išsvajotosios Indijos. Pateikiama išsami Odisėjo, kaip specialiųjų pajėgų kario, psichologinė charakteristika. „Alvydo Valentos eilėraščiai, kaip ir didžiojo graikų dainiaus giesmės, pakeri tuo pačiu gaivalingos pirmapradės kalbos alsavimu, ryškiais meniniais vaizdais ir taikliais įvaizdžiais – juos pajėgia kurti tik tie, kurių žvilgsnis krypsta ne į išorę, o į sielą, į dvasinį būties peizažą. Šis įstabus poezijos rinkinys bus įdomus ne tik lietuvių poezijos gerbėjams – jį su didžiausiu susidomėjimu perskaitys ir profesionalūs Homero epų tyrėjai: juk taikli poeto akis kartais leidžia išvysti tai, ko nebuvo įžvelgę patys mokslininkai.“ Naglis Kardelis