Paskui, kai užgeso Koliziejus

„Aš manau, kad mums visiems svarbu nepamiršti, kokie buvome prieš pandemiją. Kokie dėl jos tapome. Ir koks nuostabus bus mūsų pasaulis, kai išauš diena ir ekranuose nušvis skaičius: 0 užsikrėtimų.“ Paulius Jurkevičius 2020 metų kovo 10-osios vakarą Romos amžinumo simbolis Koliziejus sutvisko Lietuvos vėliavos spalvomis. O paskui užgeso, ir Italija nuniro į pandemijos epicentro gelmes. Bet prieš tai buvo siautulingas prodromas: autorius įsuka skaitytoją į žavų degustacinių vakarienių Lietuvos restoranuose ritmą, į tūkstančių Vilniaus knygų mugėje greta plakančių širdžių, kvėpuojančių plaučių, gyvenimo džiaugsmo ir malonumų atmosferą. Šis romanas – tai lyg ir „Dieviškosios komedijos” maršrutas, tik priešinga kryptimi – iš nevaržomos laisvės rojaus į nerimo kupiną skaistyklą antroje knygos dalyje. Pasakojimo ritmas lėtėja, Romoje tvenkiasi tragiškos ateities nuojauta. Ir pagaliau štai pandemijos epicentro pragaras – trečia knygos dalis. Tačiau tai nėra knyga apie virusą, apie ligą. Tai savito, elegantiško stiliaus pasakojimas apie pandemijos kasdienybę, psichologinę įtampą, sustojusį laiką, kone absoliučioje tyloje skendintį Vakarų civilizacijos lopšį – Romą. Nerimo akimirkas keičia švelni ironija, autorius meistriškai panardina skaitytoją į žurnalistinio darbo procesą, tarsi siūlydamas drauge kurti tekstą. Paulius Jurkevičius – Italijoje gyvenantis žurnalistas, rašytojas. Dėstė italų kalbą VDU, dirbo dienraščio „Lietuvos rytas” korespondentu Romoje ir Vatikane, bendradarbiavo su portalu „15min”, savaitraščiu „Veidas”, Žinių radiju, žurnalu „Verslo klasė”. Šiuo metu – naujienų portalo „Delfi” apžvalgininkas. Išleido knygas „Staltiesės ritmu” (2010), „Italija” (bendraautoris, 2012), „Sava Roma” (bendraautoris, 2014), „Knyga apie ypač tyrą” (2015), „Dėl skonio ginčijamasi” (2017), „Romanas su Italija” (bendraautoris, 2018), „AmorRoma” (bendraautoris, 2019).