Dvasios niekšybė: moralinės vaizduotės tyrimai

Knygoje "Dvasios niekšybė. Moralinės vaizduotės tyrimai" analizuojama moralinė vaizduotė negatyviosios dialektikos, idėjų istorijos ir filosofinės antropologijos būdu. Išskiriami niekšybė, gudrumas, dvasios nuopuoliai, blogio menkumas ir didingumas.

Knyga diskutuoja Maceinos "Didžiąją niekšybę", o blogio dialektiką svarsto kartu su Hegeliu, J.-P. Sartre‘u, Sl. Žižeku, H. Arendt, L. Donskiu, Cz. Miłoszu, A. Badiou, V. Nabokovu. Knygoje svarstoma apie blogio gudrumo suvokimą ir kaip tai vaizduoja poetų, rašytojų, režisierių, filosofų kūryba. Daug dėmesio skiriama mitinėms figūroms ir jų romantiniam ir manicheiškam vaizdavimui: Lilitai, Liuciferiui, Mefistofeliui, Volandui... Kaino, didžiosios Babelės, Sodomos ir Gomoros mitologijai, triksterystei ir demonologijai, ideologijų kritikai ypatingai pabrėžiant humanizmo kritiką.

Humanizmo kritika yra siejama su filosofinės antropologijos – Conditio Humana – tema: kokia yra žmogaus būties sąlyga? Žmogaus būties svarstymas atskleidžia temos ideologizaciją, mitologizaciją, diskursyvią žmogaus priklausomybę, pakeistinės sąmonės dominavimą, išnaudojimą, represinį konstravimą. Išskirtinai diskutuojama Gulago, Geto teatrų tema: vaidinimas didžiojo teroro ir žiaurumo aplinkos metu. Gulas ir Holokaustas yra – racionalaus prakeikimo – Ulro žemę – pažyminti tema, kurią poetai vaizduoja minėtais Molocho, Volando, Šėtono pavidalais.

Niekšybės figūra daugiamatė ir inversyvi. Jos negalima kitaip apčiuopti, kaip tik siejant su gudriuoju žaidžiančiu protu, kuris vienodai laisvina ir įkalina, pasmerkia ir išlaisvina. Niekšybės trajektorijų ir konfigūracijų analizė atveria gyvenimą, būtį, kaip daugiamačių dinaminių, prieštaringų procesų būseną. Į ją mus integruoja kūrybiškasis triksteris, laipsniškai iš chaotiško, zoomorfinio virstantis herojišku, o vėliau įgaunantis apsišaukėlio caro, grafo avantiūristo, sukto kūrėjo, revoliucionieriais-apgaviko bruožus. Nietzshės filosofija, triksterystės figūra, niekšybės dialektika padeda geriau suvokti niekšybės diplomatiją: Tėvo Žozefo (pilkojo kardinolo), Ch.-M. de Talleyrand-Périgord‘o, Kl. von Metternicho, H. Kissingerio veiklą. Svarbi yra literatūrinė niekšybės laboratorija nagrinėjanti Cvetajevos, J. Fowles, Pelevino, brolių Strugatskių ir ypatingai V. Nabokovo kūrybą.