Dailės istorijos studijos 8

Straipsnių rinkinio pagrindas - 1016 m. gegužes 5-7 dienomis Nidos meno kolonijoje vykęs Rytų Europos istorijos ir kultūros Leibnico instituto (Leipcigo universitetas) organizuotas tarptautinis seminaras "Bendruomenė ir utopija. Dailininkų kolonijos Rytų ir Vidurio Europoje nuo Fin-de-Siėcle iki socializmo".

Pirmoje knygos dalyje nagrinėjami 19 a. pab. - 20 a. pirmosios pusės dailininkų kolonijų istorijos aspektai: idėjos, paskatinę kūrėjų pasitraukimą į gamtą, grįžimas prie valstietiškų šaknų, kolonijų ryšiai su masonų judėjimu, moterų rolė. Antroji knygos dalis skirta sovietinės Lietuvos oficialioms bei neoficialioms menininkų bendruomenėms: dailininkus vienijusiam Žemaitijos mitui, Palangos dailininkų kūrybos namų fenomenui, Jeruzalės skulptūros sodo atvejui, menininkų gyvenamiesiems būstams kaip privilegijuotosios klasės išraiškai, postalinistinio laikotarpio rašytojų etniniam partikuliarizmui. Autoriai dailininkų kolonijas interpretuoja kaip modernybės išraišką ir kūrėjų bendruomenes sieja su nacionaliniu, idėjiniu, politiniu, socialiniu, genderiniu kontekstu.