Petras Avižonis. Lietuviška Gramatikėlė (1898-1899)

Petro Avižonio Lietuviška Gramatikėlė (Sankt Peterburgas, 1898–1899) lietuvių bendrinės kalbos tyrėjų vertinama kaip darbas, davęs pradžią Petro Kriaušaičio slapyvardžiu pasirašytai Jono Jablonskio Lietuviškos kalbos gramatikai (Tilžė, 1901). Ši knyga reikšminga ir dėl kitų priežasčių – ji padeda atskleisti lingvistinių idėjų perimamumą, kelią iš ankstesnių Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kalbos aprašų, kitų darbų į bendrinės kalbos gramatikas. Be to, Lietuviška Gramatikėlė svarbi kaip besiformuojančios bendrinės kalbos normų sklaidos šaltinis, nes ją turėjo ir galėjo remtis periodinių leidinių redakcijos, iš jos mokėsi tie, kurie norėjo įgyti lietuvių kalbos žinių. Tai patvirtina publikuoti pasirinktas egzempliorius – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynui jį dovanojo Filomena Grincevičiūtė, ji lietuvių kalbos mokėsi jau suaugusi.

Lietuviška Gramatikėlė buvo hektografuota Sankt Peterburge 1898–1899 metų sandūroje. Hektografu galima padauginti iki šimto kopijų, tiek galėjo būti ir šios knygos egzempliorių, tačiau iki šių dienų tėra išlikę dvylika, vienuolika saugoma Lietuvos atminties institucijose. Hektografuoti leidiniai pamažu blunka, tekstą tampa sunku įskaityti. Petro Avižonio Lietuviška Gramatikėlė ne išimtis. Todėl nuspręsta ją publikuoti ir taip ne tik išsaugoti jos turinį, bet ir padaryti prieinamą platesnei visuomenei.

Sumanymas išleisti Lietuvišką Gramatikėlę buvo kilęs Petro Avižonio sūnui Vytautui, vėliau šio darbo ėmėsi profesorius Jonas Puzinas. Jo rengtas įvadas publikacijai išaugo į monografiją Profesorius medicinos daktaras Petras Avižonis (1875–1939). Jo visuomeninė, kultūrinė ir mokslinė veikla (Čikaga, 1979). Tačiau knygoje pateiktos tik kelių gramatikėlės puslapių kopijos, o visas darbas iki šiol nebuvo išleistas. Šiame leidinyje publikuojama Petro Avižonio Lietuviškos Gramatikėlės faksimilė ir kritinis leidimas.