Stebuklinės pasakos. I t. Lietuvių pasakojamoji tautosaka

"Kap cik atvežė karalaitį, tai suūžėj marų bangos, ir pasrodė baisus devyngalvis smakas. Karaivis, nieko nelaukįs, šoko prieš. Arklys kad prunkšters, tai ir papila auksu, o smakas prunkšters - tai gelažim. Arklys gelažim ir auksu paaina, o smakas auksu aic negali, slidzinėjas, del to ir arklio su raiteliu pasiekc negali. O raitelis tuojčės ėmė ir nukapojo kardu smaku visas galvas. Apgalėjįs smakų, vėl sutrankė lazdeli in žamį, arklys pranyko, o jis sau paraj namo."
Užkeikci sandėliai ir atvožnas karaivis

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pradeda leisti „Lietuvių pasakojamosios tautosakos" fundamentinių šaltinių seriją, skirtą pristatyti visų lietuvių pasakojamojo folkloro žanrų kūrinius.
Serija pradedama nuo stebuklinių pasakų - gausiausio ir populiariausio pasakojamosios tautosakos porūšio, geriausiai reprezentuojančio meninį pasakų savitumą. Lietuvių tautosakos archyve saugoma daugiau kaip 12 tūkstančių stebuklinių pasakų, užrašytų nuo pat XIX a. pirmosios pusės. Jos suskirstytos į maždaug 175 siužeto tipus, iš kurių 11 pristatoma šiame tome. Kitų tipų stebuklinės pasakos bus skelbiamos tolesniuose serijos tomuose.
Čia skelbiama 140 pasakų tekstų, surinktų visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Įvadinėje dalyje apžvelgiama pasaulio pasakų užrašymo bei tyrimų istorija ir jau daugiau nei pusantro šimtmečio trunkantis lietuvių pasakų fiksavimas, kaupimas bei skelbimas. Pasakos pateikiamos kuo autentiškiau - stengiamasi išsaugoti žodinės tradicijos savitumą, pasakojimo ritmą, tarmės ypatybes.

"Ir aš, kap sakau, buvau ant tos veseilės, gėriau ir valgiau, ir burnoj neturėjau, per barzdą varvėjo, po šluota tupėjau, viską girdėjau ir jums papasakojau dabar. Ar graži mano pasaka?"
Meškausis