Matuojant neaprėpiamą laiką

Šis leidinys ­– apie seniausius laiko matavimo būdus, mechaninio laikrodžio išradimą, jo evoliuciją, stilių kaitą bei reikšmę kultūrai. Daugiausia vietos skiriama laikrodžių istorijai mūsų krašte, kurią gražiai iliustruoja senovinių laikrodžių kolekcija Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Kada ir kur atsirado pirmieji laikrodžiai Lietuvoje, kodėl mūsų lietingoje padangėje buvo populiarūs saulės laikrodžiai, nuo kada pradėjo aidėti Vilniaus katedros aikštės varpinės, rotušės ir miestelių bokštų varpų dūžiai, kaip darbavosi Vilniaus laikrodininkų cecho meistrai, kam priklauso magnetinės švytuoklės ir elektrinio jūrinio chronometro išradimo prioritetas?

Apie visa tai pasakojama šioje knygoje. O teksto intarpuose yra ir folkloro apie laiką pavyzdžių, ir gilesnių minčių apie laikrodžių įtaka pasaulio kultūrai nuo senovės iki nūdienos, ir visokių įdomybių iš laikrodžių pasaulio.

Knygos autorius Libertas Klimka (g. 1940­ m.) yra mokslo istorikas ir etnologas, fizinių mokslų daktaras, profesorius. Jo mokslinių darbų tematika plati: baltų kosmologija ir kalendoriaus istorija, tradicinių kalendorinių papročių semantika, tautodailės raiška, tiksliųjų ir taikomųjų mokslų istorija Lietuvoje, mokslo ir technikos paminklai. Jis yra vienas iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus steigėjų, Nidos saulės laikrodžio projekto bendraautorius. Visuomeninė jo darbų vertė pažymėta valstybine Jono Basanavičiaus ir regionine Stasio Šalkauskio premijomis. Žinias apie istorinius laikrodžius autorius rinko rengdamasis paskaitoms ir rašydamas straipsnius; jas pildė studijuodamas šaltinius archyvuose, dalyvaudamas Lietuvos kraštotyros draugijos ekspedicijose, išvykose.