Tarybmečio dailininkų „laisvos kūrybos zona“

Vytauto Rubavičiaus studijoje Tarybmečio dailininkų „laisvos kūrybos zona“ tarpdisciplininiu žvilgsniu analizuojami trijų dailininkų – Vinco Kisarausko, Jono Švažo ir Vincento Gečo – paveiksluose išryškėjantys „tyliosios“, netiesioginės, rezistencijos sovietiniam režimui pavidalai, užšifruoti subtiliomis meninės raiškos priemonėmis ir perteikti konkrečiais meniniais ženklais. Studijoje savitai derinamos filosofinė, kultūrologinė ir menotyrinė prieigos, be to, autorius remiasi ir savąja ne vieną dešimtmetį trukusio bendravimo su menininkais patirtimi. Ši patirtis, naujais aspektais papildanti akademiniuose tyrimuose objektyviai nusistovėjusius įvardytų dailininkų kūrybos vertinimus, jau pati savaime yra vertingas autentiškos kultūrinės atminties frag­mentas, papildantis tuos tautos kultūrinės atminties klodus, kurie tampa Rubavičiaus tyrimo bei filosofinio apmąstymo objektu. Itin žavi tai, kad griežtas, į vertinimo objektyvumą pretenduojantis akademinis diskursas, neiškreipiant jo prigimties bei standartų, studijoje suaudžiamas į vieną audinį su laisvesniu eseistiniu stiliumi parašytais pasažais, kuriuose autorius perteikia subjektyvias savo patirtis. Vertingiausi studijos elementai – konceptuali filosofinė paskirų meninės kūrybos atvejų analizė, plėtojama iš autoriniu teoriniu mąstymu steigto požiūrio taško, ir asmeninio bendravimo su dailininkais bei kitomis aptariamo laikotarpio asmenybėmis paliudijimas. Knyga bus įdomi ne tik filosofams, menotyrininkams bei istorikams, bet ir visai Lietuvos humanitarų bendruomenei dėl joje taikomos savitos autorinės prieigos ir naujo požiūrio į „tyliosios“, netiesioginės, rezistencijos sovietiniam režimui pavidalus bei subtilius meninius kodus, kuriais būdavo užšifruojama pasipriešinimo pastanga. Prof. dr. Naglis Kardelis, filosofas