Miesto kraštovaizdžio architektūra T.I

Monografijos I tome „Miesto kraštovaizdžio architektūros raida ir teorijos pagrindai“ siekiama naujai ir sistemiškai pagrįsti miesto kraštovaizdžio architektūros, kaip savarankiškos ir naujos architektūros šakos, teorinius bei meninius principus. Nagrinėjamos kraštovaizdžio, kraštovaizdžio architektūros, miesto kraštovaizdžio architektūros ir miesto aplinkos sampratos, pagrindinės jų sąvokos, klasifikacija, tipai, formavimo politikos kryptys, principai ir metodologija. Atlikta kraštovaizdžio architektūros raidos analizė, siekiant apibrėžti kraštovaizdžio architektūros vaidmenį, jos objektų tipologiją, išryškinti jos erdvinius plano ypatumus, menines vystymo-si tendencijas ir sąsajas su urbanistika bei architektūra įvairių istoriškai nusistovėjusių stilių laikotarpiais, pradedant antika, Bizantijos laikotarpiu, romanika, gotika, Renesansu, baroku, klasicizmu, romantizmu, istorizmu, modernu ir baigiant modernizmu. Detaliai nagrinėjamas miesto kraštovaizdžio architektūros gamtinis pagrindas ir jo komponentų vaidmuo, miesto želdynų ir želdinių urbanistinė reikšmė, svarbiausios jų funkcijos. Daug dėmesio skiriama miesto želdynų sistemos kūrimo principams pagrįsti, želdynams klasifikuoti ir jų urbanistinėms normoms. Analizuojami miesto kraštovaizdžio architektūros objektų formavimo ir kompozicijos principai bei priemonės. Monografija skirta kraštovaizdžio architektūros mokslininkams, specialistams ir Lietuvos aukštosioms mokykloms, rengiančioms teritorijų ir miesto planuotojus, kraštotvarkos ir kraštovaizdžio architektūros specialistus.