Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai

Algimanto Katiliaus sudarytame dokumentų rinkinyje publikuota didžioji dalis išlikusios 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro, prelato Kazimiero Stepono Šaulio archyvo medžiagos, šiuo metu saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Svarbiausias dokumentas šiame rinkinyje yra pirmą kartą publikuojama paties prelato 1948 m. rašyta autobiografija. Veiklą iki Pirmojo pasaulinio karo atspindi pirmųjų kunigavimo metų pamokslai ir Petrui Būčiui MIC, prelatui Aleksandrui Dambrauskui (Adomui Jakštui) bei Šv. Kazimiero draugijos valdybai rašyti laiškai. Daugiausiai dokumentų susiję su emigracijos laikotarpiu: 1944–1945 m. dienoraščiai, rašyti traukiantis iš Lietuvos, korespondencija su įvairiais asmenimis, tarp kurių arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas, vyskupas Pranciškus Petras Būčys MIC, prelatas Pranas Penkauskas, vyskupas Vincentas Brizgys, dr. Albertas Gerutis, kunigas Juozapas Čepukaitis, prelatas Mykolu Krupavičius. Atskirai išskirti dokumentai, susiję su arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC beatifikacijos byla: susirašinėjimas su marijonų kongregacijos generaliniu postulatoriumi Kazimieru Rėklaičiu ir K. S. Šaulio atsiminimai apie arkivyskupą J. Matulaitį. Dokumentų rinkinys pabaigiamas atsiminimais, rašytais Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 25-mečio proga ir interviu „Amerikos balsui“. Leidinys iliustruotas Lietuvos nacionalinio muziejaus saugomomis nuotraukomis.

1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Steponas Šaulys – svarbus Lietuvos politinio gyvenimo dalyvis, Kauno arkivyskupo generalinis vikaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, įvairių draugijų narys. 1944 m. vasarą pasitraukęs iš Lietuvos ir įsikūręs Šveicarijoje, Lugano mieste, brigitiečių vienuolijos svečių namuose.