Aušvico tatuiruotojas

Australų autorė Heather Morris savo pirmajame romane „Aušvico tatuiruotojas“ iš užmaršties prikelia skaudžią istoriją, įkvėptą realių istorinių įvykių. Knyga – dar vienas Holokausto, pražudžiusio ir suluošinusio milijonų žmonių likimus, liudijimas. Rašytoja užrašė meilės ir drąsos kupiną pasakojimą, kurį jai atskleidė Leilas Sokolovas – įkalinimą Aušvico koncentracijos stovykloje išgyvenę tatuiruotojas.

Leilas Sokolovas – reali asmenybė. Slovakijoje gimęs žydas, kartu su tūkstančiais kitų, 1942-ais metais išvežtas į Aušvico koncentracijos stovyklą Lenkijoje. Nors anksčiau jis neturėjo nieko bendro su tatuiravimu, stovykloje jam buvo skirta sąlyginai privilegijuota tatuiruotojo pareiga. Užduotis – ant riešo rašalu išbadyti kiekvieno naujo nuteistojo numerį.

Daugiau nei dvejus su puse metų kalintas Leilas Sokolovas matė nežmoniškus žiaurumus ir barbarišką elgesį su žmonėmis. Taip pat jis tapo neįtikėtinos drąsos ir gailestingumo liudininku. Rizikuodamas gyvybe Leilas naudojosi savo palyginti privilegijuota padėtimi koncentracijos stovykloje ir nužudytų žydų pinigus bei brangenybes keitė į maistą, kad pagelbėtų drauge kalinamiems nelaimėliams.

Leilo padėtis buvo šiek tiek geresnė, nei kitų kalinių, tačiau jis išnaudojo kiekvieną progą padėti kitiems. Kartą dirbdamas jis turėjo išbadyti skaičių ant išsigandusios merginos riešo. Merginos, kuri iš karto krito jam į akį ir širdį. Gita tampa Leilo švyturiu ir vilties simboliu. Tatuiruotojas atranda tikslą gyventi – jis padarys viską, kad jie išsigelbėtų ir sukurtų šeimą.

Skaičiai, kuriais naciai žymėjo žmones, nužmogino žydus ir sutraukė jų asmenybes iki numerio. Leilas Sokolovas – pagrindinis romano veikėjas – kalėdamas ištatuiravo tūkstančius numerių. Knyga – daugelio jų likimo istorija ir dar vienas žiauriausio istorijoje nusikaltimo liudijimas, kuriame šviečia vilties ir meilės spindulys.

„Aušvico tatuiruotojas“ – tai išskirtinis dokumentas, istorija apie žmogaus elgsenos kraštutinumus: apskaičiuotą žiaurumą ir impulsyvią, nesavanaudišką meilę. Sunku įsivaizduoti ką nors, ko ši istorija neįtrauktų, nesukrėstų ir nesujaudintų. Rekomenduoju ją visiems be išlygų, nepaisant to, ar skaitė šimtus Holokausto istorijų, ar nė vienos.“
Graeme Simsion, knygos „Projektas „Rožė“ autorius