Kolūkio metraščiai

Garsaus lietuvių autoriaus Herkaus Kunčiaus knyga „Kolūkio metraščiai“ – romanas apie kolūkių kūrimą, gyvenimą ir griuvimą. Tikra laiko mašina į LTSR laikotarpį. Kaip jau sufleruoja pavadinimas, tai yra metraščiai, kurie fiksuos daugybę pažįstamų, ar tėvų prisiminimuose šmėžavusių detalių. Pagrindinis romano „Kolūkio metraščiai“ veikėjas – Vytautas, nuo mažumės persigėręs Sovietų Sąjungos ideologijos, amžinasis kolūkio „Lenino keliu“ pirmininkas. Jis didvyris, idėjinis komunistas, savo gimtajame kaime įsteigęs pavyzdinį kolūkį. Rašytojas Herkus Kunčius talentingai ir taikliai vaizduoja visas to meto aktualijas. Čia ir kolūkio gyvenimas, ir kova su klebonu, kuris nenustoja skambinti varpais, nors visi dori piliečiai jau sužinojo ilgai slėptą paslaptį, kad jokio Dievo nėra. Čia ir paties pirmininko Vytauto atostogos Palangoje, kur dori sanatorijos gyventojai niekada taip ir nenueina iki jūros, o jei netyčia čia atsiduria, vos išneša sveiką kailį iš moterų pliažo. Kurortas, kuriame taip poilsiaujama, kad Palangos“ trauktinės butelius tampa per sudėtinga suskaičiuoti. Knygoje „Kolūkio Metraščiai“ dokumentuojami šviežiai susiformavę sovietiniai papročiai, aprašoma kolūkiečių buitis, darbai ir susirinkimai, minimi žinomi valdžios veikėjai. Netrūksta ir satyrinio patoso, perduodamo cituojant nusipelniusius sovietmečio rašytojus, partinius veikėjus ar įvairius lozungus apie taurią kolūkio misiją.