Altorių šešėly

Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ – pirmasis modernistinis lietuvių romanas, atitikęs tuo metu Vakarų Europoje vyravusias literatūros tendencijas.

„Altorių šešėly“ pasakoja apie jauno kunigo Liudo Vasario gyvenimą – jo viltis, užmojus, jausmus ir vidinius konfliktus. Naivus ir kupinas idealizmo jis pradeda mokslus seminarijoje, tačiau vis labiau ieško savęs ir gyvo, tikro tikėjimo Dievu. Negana to, jis suvokia, jog nori mylėti, nori patirti tas keistas ir nepažintas emocijas, tačiau tuo pačiu kaltina ir graužia save dėl klierikui netinkamų jausmų. Jau paskirtas dirbti į parapiją Liudas Vasaris susiduria su sunkumais auklėdamas ir vesdamas savo parapijiečius, tačiau pamato ir kitų kunigų veidmainystes, sunkiai išgyvena rutiną bei jį varginantį darbą.

Prasidėjus karui Vasaris išvyksta į Peterburgą ir į Lietuvą grįžta jau visai kitoks. Tėvai tikisi, kad jis taps klebonu, tačiau pats Liudas Vasaris trokšta ir siekia kitokio gyvenimo. Jis vis dar draskomas vidinių prieštaravimų ir ieško atsakymų, kaip elgtis būtų teisinga prieš save ir prieš kitus. Kaip suderinti kunigystę ir meilę, ar gali kunigas būti poetas?

Romanas reikšmingas ne tik tuo, kad nutapo nepaprastai ryškų ir jaudinantį psichologinį kunigo portretą, bet ir atskleidžia daug svarbių istorinių to meto detalių – priešpriešą tarp lenkų ir lietuvių dvasininkų, politines intrigas nepriklausomoje Lietuvoje, vaizdingą Kauno inteligentijos paveikslą ir socializmo keliamas grėsmes bažnyčiai.

Romane „Altorių šešėly“ nemažai autobiografinių detalių iš rašytojo ir poeto Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo. Nors jis pats daugybę dalykų bandė neigti, tačiau V. Mykolaitis-Putinas taip pat įstojo į kunigų seminariją, baigęs išvyko į Peterburgą, o grįžęs metė kunigystę. Sutampa ir knygoje minimi vietovardžiai.

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967 m.) – lietuvių poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros tyrinėtojas. Labiausiai vertinami V. Mykolaičio-Putino simbolistiniai eilėraščiai ir modernistinis romanas „Altorių šešėly“, kuris iki dabar laikomas geriausiu lietuvišku psichologiniu romanu. 1927 m. išleistas jo simbolistinių eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų“, 1933 m. pabaigė rašyti romaną „Altorių šešėly“ ir praėjus dvejiems metams oficialiai atsisakė kunigystės bei vedė. Po metų išleido dar vieną svarbų poezijos rinkinį „Keliai ir kryžkeliai“.

Sovietams okupavus Lietuvą, 1940–1954 m. buvo Vilniaus universiteto profesorius, vėliau Lietuvių literatūros instituto direktorius.