Totemai
Autorius : Rasa Ercmonienė-Varnė
Leidimo metai: 2020
Leidėjas: Kauko laiptai
Puslapių skaičius: 96
Leidinio kalba: Lietuvių
Formatas: Minkšti viršeliai
„Rasa Ercmonienė-Vamė - scenarijų autorė ir radijo vaidinimų režisierė. Radijo vaidinimai transliuoti 2004-2005 m. per užsienio lietuvių radiją JAV, Brazilijoje ir Australijoje. Studijavo režisūrą, dirba teatro studijų vadove ir teatro mokytoja. Pati kuria scenarijus, vieną pjesę išleido kaip atskirą knygą. Rasos straipsniai kelionių, kultūros ir meno, interjero, psichologijos, pedagogikos, medicinos temomis publikuoti tiek Lietuvos, tiek Amerikos lietuvių spaudoje.
Dėl skirtingų laikotarpių ir kultūrų refleksijų Rasos poeziją drąsiai galima būtų pavadinti kosmopolitiška, pasaulietiška. Vartant knygą prieš akis iškyla tarsi tam tikras dvasinių patirčių ir kelionių atlasas. Amerika, Afrika, Eurazija. Poetikoje dera ir nuostabiai režisūriniais viražais jungiasi ir senas hipis, ir Homeras. Visa tai veikia ne kaip priešpriešos, prieštaravimai, bet kaip organinė dermė.
Rasos poezija kaip teatras kalba skaitytojui, metaforos vaidina skaitytojui, o šamanistiški tekstai tiesiog užburia skaitytoją savo originaliu pateikimu ir lietuvių poezijoje gana reta egzotika.“
Vainius Bakas
„Praeitis, dabartis ir ateitis galėtų ramiai sau vykti be mūsų, bet ateiname mes ir įnešame savo nuostatas, ženklus bei patirtis. Ramybė išnyksta - mums rūpi, mums skauda, mes atsimename ir neleidžiame, kad tai, kas nutiko, ką supratome, pajutome ir patyrėme, nugarmėtų į nebūtį - mūsų albumuose, eilėraščiuose, sapnų blykstėse patirtis iškyla vis naujais pavidalais, kurie jaudina ir gena pirmyn, verčia klausti ir ieškoti atsakymų.
Eilėraščiai yra dalinimasis patirtimi, perjuos nepažįstami žmones gali atrasti bendrystę. Kas mus vienija? Gal regeti miestai, kalnai ir kriokliai, ritualai ir įpročiai, nykstančių kultūrų ir akimirkų vigvamai, kuriuose kitą atpažįstame kaip save, o save - kaip kitokį nei manemės esą? Kiek nuotraukų ir totemų mūsų patirties albumuose, kiek ten stereotipų, etikečių ir kaukių (kurias eilėraščių cikle „Albumas“ knygos autorė vadina matrioškomis)? Kokie mes būname, kai išsilukštename? Kur man dėti savo eilėraščius, kur dėti vermonto fleo- markete nupirktą didelę kriauklę? Kaip bendrauti su tavimi suradus išgrynintą savo pavidalą?
tu desperatiškai mojuoji lyja
sakai sėskis ir susipažink“
Gintaras Bleizgys