Vindzoro šmaikštuolės

William Shakespeare – tragedijos žanro karalius. Vien pagalvojus apie jo kūrybą, mintyse iš karto iškyla graudi Romeo ir Džiuljetos ar liūdna Hamleto istorija. Tačiau šį kartą kviečiame pasijuokti smagioje komedijoje „Vindzoro šmaikštuolės“. Pamokanti pjesė yra kiek mažiau žinoma, nors trumpas aprašymas žada tikrai gerą istoriją. Dominuojančios kūrinio temos – meilė, vedybos, pavydas, kerštas ir skirtingų socialinių klasių problemos. Siužetas pasižymi ironija, seksualinėmis užuominomis, sarkazmu ir šiuolaikiškumu. Tikrai atpažinsite daugybę šių dienų visuomenės ydų ir elgesio elementų. Komedija „Vindzoro šmaikštuolės“ nukelia mus į Vindzorą ir pasakoja apie nuskurdusį godišių serą Džoną Falstafą, kuris norėdamas praturtėti mezga juokingas meilės intrigėles. Jam kyla geniali mintis – suvilioti turtingas miesto poniutes, juk šiaip ar taip jos įžūliai flirtuoja. Ne pirmos jaunystės mergišius Džonas Falstafas parašo ištekėjusioms damoms meilės laiškus ir trindamas rankutes laukia aistringų atsakymų. Autorius linksmina skaitytojus ir šaiposi iš nedoro veikėjo. Fordo ir Peidžo žmonos susivienija ir užuot atrašiusios į meilės laiškus, iškrečia kur kas smagesnį pokštą, o seras Falstafas lieka pažemintas ir turi pripažinti, kad ne visos miesto ponios yra pasileidėlės. William Shakespeare tragedijose žmonių ydos dažniausiai veda link tragiškos pabaigos, o štai šioje komedijoje iš jų gerokai pasijuokiama, niekadėjai nubaudžiami, o gėris laimi. Iš pradžių „Vindzoro šmaikštuolės“ susilaukė gerokai mažiau dėmesio nei kitos William Shakespeare dramos, tačiau ilgainiui spektaklis užkariavo scenas. Taip pat buvo sukurta ir pastatyta ne viena opera. Žinoma, istorija pasiekė ir didžiuosius ekranus. William Shakespeare (1564-1616) – genialus britų dramaturgas. Prabėgo daugiau nei 400 metų, o jo kūriniai vis dar analizuojami kritikų apžvalgose, skaitomi mokyklose, statomi didžiosiose scenose, o istorikai nesutaria dėl šios išskirtinės asmenybės gyvenimo faktų. Iš anglų kalbos vertė Aleksys Churginas