Arti laukinės širdies

Debiutinis Clarice Lispector romanas „Arti laukinės širdies“ pirmą kartą išleistas 1943-iais metais. Tuo metu autoriui buvo tik 23 metai. Knyga tapo laikmečio sensacija ir pelnė prestižinę „Graça Aranha“ premiją. Kritikai apžvalgose giria unikalų autorės balsą ir jos vardą rašo šalia XX a. literatūros genijų, tokių kaip Jorge Luis Borges ir Fernando Pessoa. Romanas „Arti laukinės širdies“ parašytas tarsi intelektualus sąmonės srautas, sutelktas į pagrindinės veikėjos Žoanos sielos gelmes ir egzistencines mintis. Autorė Clarice Lispector skaitytojus vedžioja po Žoanos vaikystę ir jaunystę, o jos gyvenimas, kaip pastebėjo kritikai, labai panašus į pačios Clarice Lispector. Žoana yra jauna moteris, labai linkusi į amžininkų, tokių kaip egzistencialistai Albert Camus ar Jean-Paulis Sartre, būdą. Ji apsvarsto gyvenimo prasmę, laisvę būti savimi ir žmogaus egzistavimo tikslą. Romane „Arti laukinės širdies“ nėra įprasto siužeto. Vietoj to pasakojami blyksniai iš Žoanos įvairių gyvenimo tarpsnių. Žoanos patyrimų kelionė susideda iš neapgalvotų klaidų, kurios išsibarstė tarp tamsios bedugnės ir šviesaus beribio dangaus. Žoana keista, įdomi ir kitokia. Moteris, regis, lengvai supranta save ir savo nesuderinamumą su aplinkiniais. Ji kitus žmones ir atstumia, ir traukia. Ji trapi, protinga, kūrybiška ir uždara. Žoana nori būti savimi, nori gyventi laisvą, santuokos nesuvaržytą gyvenimą, tačiau tuo pačiu mintis apie žmogaus laisvę atrodo nuodėminga. Žoana kelia amžiną klausimą, kas ateina po laimės? Ar laimė apriboja laisvę? Žoana simbolizuoja laukinį gyvenimą ir svajonę, nes mažai žmonių taip drąsiai renkasi vienatvę. Romanas „Arti laukinės širdies“ yra siekis išmatuoti amžinybę ir rasti egzistencijos prasmę. Ši knyga – gaivaus, melancholiško oro gurkšnis ir dovana kiekvienam intelektualiam skaitytojui. Kūrinys, ypač revoliucinė jo kalba, atkreipė dėmesį į jauną, nežinomą rašytoją, pelnė jai premiją ir uragano Klarisės pravardę. Rašytojos knygose neįtikėtinai tiksliai perteikiamas vidinis personažų pasaulis. Clarice Lispector (1920–1977) – brazilų rašytoja, už novatoriškus romanus ir apsakymus pripažinta tarptautiniu mastu. Autorė gimė Ukrainoje, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo šalį užgriuvus negandoms ir antisemitinėms nuotaikoms, šeima emigravo į Braziliją. Paauglystėje autorė persikėlė į Rio de Ženeirą, mokėsi teisės ir tuo metu pradėjo rašyti žurnalams. Rašytoja išgarsėjo išleidusi debiutinį romaną „Arti laukinės širdies“, kuris sulaukė didžiulio susidomėjimo ir daugybės teigiamų atsiliepimų. Autorė daug keliavo po pasaulį, į Braziliją grįžo 1959-tais metais ir sukūrė daugiau šedevrais laikomų kūrinių, tarp jų – romanai, apsakymai ir knygos vaikams. Paslaptingoji Clarice Lispector pati tapo kitų rašytojų kūrinių objektu, jos asmenybės ir kūrinių atgarsiai dažnai sutinkami brazilų literatūroje ir muzikoje. Keli rašytojos darbai buvo ekranizuoti. 1966-tais metais Clarice Lispector pateko į avariją ir paskutinį gyvenimo dešimtmetį kentė skausmus. Autorė rašė iki mirties. Iš portugalų kalbos vertė Audrius Musteikis