Gyvulių ūkis

3-oji laida.

„Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus“ – kiekvienas neabejotinai yra girdėjęs šią frazę. Knygą „Gyvulių ūkis“ – bauginančiai įtikinanti revoliucijos anatomija. Šis alegorinis pasakojimas apie gyvulius, sukėlusius perversmą Anglijos fermerio ūkyje, jungia mitologijos elementus ir politinę satyrą. Neramumų ir įtampos draskomame pasaulyje Orwello siunčiama žinia visada išlieka aktuali – nors revoliucijos prasideda vedamos kilnių idealų, realybėje jie netrukus pamirštami.

„Gyvulių ūkis“ – apysaka, įkvėpta Rusijos revoliucijos, nors mintis parašyti šią apysaką George’ui Orwellui kilo anksčiau. Jis sugalvojo istorijos pamatus dar 1937 m., vykstant Ispanijos pilietiniam karui, kur jis kovėsi respublikonų pusėje. Matydamas, kad komunistų darbai ne visada atitinka žodžius, autorius skeptiškai ėmė vertinti politinę tikrovę.

Knygoje Orwellas suteikia savo personažams realių istorinių asmenybių bruožus. Paršas Senasis Majoras skaitytojui primins Karlą Marksą, kitas atgrasus jo bičiulis Napoleonas – diktatorių Josifą Staliną. Kiekvienas iš fermos gyvulių iliustruoja socialistinės visuomenės sluoksnį ar konkrečius asmenis.

Apysaka ne iš karto sulaukė leidėjų dėmesio. Knygoje „Gyvulių ūkis“ Orwellas kritikuoja Sovietų sąjungą, kuri knygos parašymo metu buvo strateginis Vakarų sąjungininkas triuškinant Hitlerį. 1943 m. parašyta knyga pasirodė tik 1945 m., o T. S. Eliotas, vienas pirmųjų, kuriam buvo pasiūlyta išleisti apysaką, atvirai teigė atmetąs ją dėl pristatomų politinių idėjų. Jis teigė, kad nors yra trūkumų, kūrinys parašytas meistriškai.

Nors pasakojimas labiau panašus į pasaką, skaitytojai netruko suprasti, ką iš tiesų kritikuoja ši knyga. Rusijos revoliucijos idealų išdavystė, akiplėšiškas melas ir demokratijai iškylantys pavojai – pagrindinės apysakos temos. George’as Orwellas lyginamas su tokiais satyros meistrais kaip Johnatanas Swiftas, o „Gyvulių ūkis“ laikomas viena reikšmingiausių XX a. knygų. Time yra įtraukęs ją į geriausių anglų kalba parašytų kūrinių šimtuką, o 1996 m. ji įvertinta Hugo premija.

Jos motyvais sukurtos net keletas animacinių ekranizacijų, turinčių skirtingas pabaigas – vienoje jų įvyksta antra revoliucija, kur Napoleono režimas krinta, kitoje jis griūva pats ir taip atkartoja Sovietų Sąjungos subyrėjimą. Apysaka įkvėpė ir tokius atlikėjus kaip Pink Floyd, kurie remdamiesi ja 1977 m. išleido albumą „Animals“.