Liudijimai

Rašytojos Margaret Atwood distopinis romanas „Liudijimai“ tęsia nepaprasto populiarumo sulaukusios knygos „Tarnaitės pasakojimas“ istoriją. Siužetas vystomas penkiolika metų vėliau nei pirmoje dalyje. 2019-tais metais ši knyga buvo apdovanota prestižine literatūros premija „Booker Prize“. „Tarnaitės pasakojimas“ pasirodė 1985-tais metais. Visus šiuos dešimtmečius knyga neprarado populiarumo, tačiau tikrą renesansą išgyveno 2017-tais metais, po naujo serialo pastatymo. Istorija pasakoja apie netolimos ateities Gileado respubliką, kurioje visuomenė gyvena pagal valdžios primestą puritonišką santvarką. Turtingųjų šeimoms, kurios beveik nebegali susilaukti palikuonių, vaikus gimdo tarnaitės, laikinai apgyvendintos jų namuose. Tarnystė primena vergovę. Jokio išsilavinimo, jokių privilegijų, jokių grožio priemonių, jokio socialinio gyvenimo. Pagrindinė tarnaitės pareiga – būti apvaisintai. Ir nežinia, kas joms nutinka po gimdymo. Skaitytojai tris dešimtmečius reikalavo atsakymų ir pagaliau sulaukė tęsinio. „Liudijimai“ perkelia penkiolika metų į priekį. Gileado respublika vis dar gyvuoja, tačiau rašytojos Margaret Atwood pasirinktas pasakojimo būdas visai kitoks, nei pirmoje knygoje. Skaitytojai istoriją seka trijų veikėjų akimis – pagyvenusios moters Tetos Lidijos, bei naujos kartos merginų Agnesės ir Deizės. Tetos Lidijos liudijimas siekia Gileano respublikos kūrimosi pradžią ir teokratinės santvarkos atsiradimo aplinkybes. Agnesė gimė ir užaugo naujoje visuomenėje ir yra auginama kaip būsima vado žmona. Deizė – mergina iš Kanados, kuri jaučia, kad gyvena ne savo gyvenimą. Kaip šios moterys susijusios ir kas nutiks kai jų likimai susijungs? Margaret Atwood vėl kviečia pamąstyti apie nepastovų mūsų pasaulį bei jo ydas. „Liudijimai“ į tamsią Gileano respubliką įleidžia šviesos spindulį. Šioje knygoje vis dar daug tamsos, tačiau ji yra tarsi priešnuodis „Tarnaitės pasakojimui“. Autorė leidžia rasti atsakymus į ilgai kankinusius klausimus, tačiau pati teigia, kad romaną įkvėpė mūsų pasaulis.