Aukojimo pelkė

Šiaurės Švedijoje esantis Mossmarkenas - kaimas pelkės pakraštyje. Pelkė panaši į dykvietę, kur kiek akys aprėpia plyti šlapi kemsynai, gumbuotos pilkos pušys ir nuolatos užmirkusi žemė su žvilgančiais akivarų plotais. Tai gūdi vieta. Šiuose durpynuose geležies amžiuje buvo atnašaujamos aukos dievams. Kartais buvo aukojami net žmonės. Unikali pelkių ekosistema paversdavo kūnus baisiomis laiko kapsulėmis. Legendos byloja, kad neramios sielos, įkalintos tuose kūnuose, vis dar trokšta naujų aukų. Vietos gyventojai tiki, kad ir šiomis dienomis ten dingsta žmonės.


Tyrinėti šių durpynų atvyksta daktaro disertaciją apie pelkes rašanti jauna biologė Natali. Netrukus paaiškėja, kad su pelkėmis ją sieja ne tik mokslinis susidomėjimas, bet ir asmeniniai išgyvenimai. Natali užaugo šioje vietoje ir pabėgo iš čia, kai jos šeimoje įvyko tragedija. Ji bijo pelkės, bet kartu jaučia jai nepaaiškinamą trauką. Natali jaučia, kad pelkė ją domina daugiau nei mokslinis tyrimas.

Vieną naktį genama nerimo Natali atsiduria netoli pelkyno. Čia ji aptinka sąmonės netekusį vyrą, o šalia jo kelios auksinės monetos. Po kelių dienų netoli tos vietos, kur buvo rastas vyras, randamas iškastas kapas. Argi ne taip senovėje buvo atnašaujamos aukos? Ar, kaip tiki prietaringi vietos žmonės, ši ypatinga dykynė klampioje vietoje vėl reikalauja naujų aukų? Ar blogis sugrįžo?

Policija pradeda tyrimą. Išsiaiškinti paslaptingą įvykį stengiasi ne tik vietos policija, bet ir pati Natali. Ji jaučia, kad visa, kas čia vyksta kažkaip susiję su jos praeitimi.

Fotografė Maja Lindė - laisvai samdoma menininkė, kurios paslaugomis naudojasi ir policija. Aptikus netikėtą radinį, policija nusiunčia Mają nufotografuoti vietos, kur buvo rastas vyro kūnas. Grįžusi į studiją ir žiūrėdama padarytas nuotraukas, Maja vienoje iš jų pastebi žmogų, kuris tarsi slepiasi nuo jos objektyvo. Kas stebėjo ją pelkėje? Maja taip pat susidomi šiuo keistu įvykiu.

Netrukus ji aptinka pelkėje dar vieną kūną, kuris buvo nužudytas žymiai seniau. Kaimo bendruomenė nuo pašaliečių atsiriboja tyla, o policija stengiasi prasibrauti į praeitį, kad rastų atsakymus į ilgai slėptas tiesas. Prasideda serijinio žudiko gaudynės.


Natali sugeba surasti savyje jėgų nugalėti seniai palaidotas praeities šmėklas ir kartu su Maja prikelti šokiruojančius praeities įvykius. Lėtai judėdamos drumstame pelkės vandenyje jos įmins pavojingą mįslę. Jos supras, kaip sielvartas gali apsėsti žmogų, ir atsakys į klausimą - kas priverčia žmogų žudyti?


Susanne Jansson gimė 1972 m. Amal mieste, Švedijoje. Kelis metus gyveno Geteborge, kur dirbo reklamos agentūroje. Vėliau išvyko į Niujorką studijuoti fotografijos. Grįžusi į Švediją dirbo kaip laisvai samdoma žurnalistė ir fotografė. Ruošė reportažus apie kultūrą, kiną, teatrą, literatūrą, rašė straipsnius apie nusikaltimus. "Aukojimo pelkė" - jos debiutinis romanas.

Šiuo metu Susanne Jansson su šeima gyvena Lerume prie Geteborgo.


Iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė